Kaunas ketina pasiūlyti daliai Kauno rajone gyvenančių žmonių galimybę prisijungti prie miesto savivaldybės teritorijos. Rajono gyventojai tokį sprendimą galės priimti dalyvaudami mini referendume, kurį inicijuoja Kauno miesto taryba. Į šį sprendimą bus įtraukti 99 miesteliai ir kaimai iš 13-os seniūnijų, glaudžiausiai susijusių su Kauno miestu.
„Šiandieninis Kaunas yra kur kas didesnis nei rodo administracinės ribos. Už šių ribų gyvenantys kauniečiai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas. Tačiau šie kauniečiai ten, kur gyvena, negauna tokių kokybiškų paslaugų, kokias gauna mieste gyvenantys žmonės. Mes matome ir girdime, kad už miesto ribos gyvenantys kauniečiai nėra patenkinti rajono gatvių ir šaligatvių būkle, nėra patenkinti darželių trūkumu prie namų, nėra patenkinti viešuoju transportu ir kitomis paslaugomis. Todėl inicijuojame mini referendumą, kurio metu žmonės turės galimybę pasirinkti. Tai turi būti žmonių sprendimas“, – akcentavo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Glaudžiai susiję
Nors aplink Kauną išsidėsčiusių teritorijų gyventojai šiandien formaliai yra Kauno rajono savivaldybės gyventojai, didžiąją dalį laiko jie praleidžia ne rajone, o mieste. Gretimų kaimų ar miestelių gyventojai Kaune ne tik dirba, leidžia laisvalaikį, važinėja viešuoju transportu, bet ir naudojasi kitomis miesto paslaugomis.
Pavyzdžiui, Kauno miesto darželius šiuo metu lanko 5060 Kaune negyvenančių vaikų. Dar 3232 Kauno rajone gyvenantys vaikai varsto miesto mokyklų duris. Rajono gyventojai taip pat aktyviai naudojasi ir mieste teikiamomis sveikatos paslaugomis – vien Kauno miesto poliklinikoje per pastaruosius trejus metus pas gydytojus lankėsi daugiau nei 42 tūkst. rajono žmonių.
Kauno miesto savivaldybės įmonės aptarnauja daugiau nei 25 tūkst. rajono gyventojų. Be to, dešimčiai rajono žmones aptarnaujančių autobusų maršrutų miesto savivaldybė kasmet išleidžia daugiau nei 1 mln. eurų.
Istorinis šansas pasirinkti
Kauno miesto taryba inicijuoja kreipimąsi į Vyriausybę dėl mini referendumo organizavimo. Jo metu dalies Kauno rajono seniūnijų gyventojai patys galės nuspręsti, kurios savivaldybės – Kauno miesto ar rajono – dalimi jie nori būti.
Šį antradienį miesto tarybai priėmus sprendimą, šis klausimas iš pradžių pateks į Vyriausybę, o vėliau – į Vidaus reikalų ministeriją. Ši institucija turės paskelbti mini referendumo datą. Tuo pačiu Kauno miesto taryba ketina kreiptis ir į Kauno rajono savivaldybę, kad ši pareikštų savo nuomonę dėl galimybės žmonėms suteikti teisę apsispręsti patiems.
Po mini referendumo klausimas grįš į Vidaus reikalų ministeriją, o paskutinis etapas vyks Seime, kur būtų priimamas savivaldybių ribas koreguojantis įstatymas.
Nesikeistų nei mokesčiai, nei pavadinimai
Kauno rajono žmonėms nusprendus prisijungti prie miesto, jų gyvenamųjų teritorijų – miestelių ir kaimų – pavadinimai išliktų tokie patys. Pavyzdžiui, Akademijos miestelis liktų Akademijos miesteliu, tačiau būtų Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Todėl gyventojams nereikėtų rūpintis ir adresų keitimu.
Šiuo metu Kauno rajone gyvenantiems kauniečiams nesikeistų ir dabar mokamų mokesčių dydžiai. Visi jie gali būti ir būtų zonuojami ir išlaikytų tokius pačius tarifus, kokie yra šiuo metu.
Mini referendume spręsti, ar tapti Kauno miesto savivaldybės dalimi, galės 13-oje Kauno rajono savivaldybės seniūnijų gyvenantys žmonės. Būtent šios 13 seniūnijų (Akademija, Alšėnai, Domeikava, Garliava, Garliavos apylinkių, Karmėlava, Lapės, Neveronys, Raudondvaris, Ringaudai, Rokai, Samylai ir Užliedžiai) yra glaudžiausiai susijusios su miestu – turi bendrus kelius, ekonomines ir socialines jungtis, o šių teritorijų gyventojai aktyviausiai naudojasi miesto infrastruktūra, paslaugomis.
Informacijos šaltinis: kaunas.lt
