Kovą paskelbta, kad už Kauno miesto tarptautinę rinkodarą, užsienio investicijų ir turistų pritraukimą atsakingos agentūros „Kaunas IN“ vadovu tapo konkursą laimėjęs Aurelijus Zykas. Japonologas, politikos mokslų daktaras, keliautojas, vertėjas, visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centrui iki šiol vadovavęs A. Zykas daug prisidėjo prie Kauno ir Lietuvos garsinimo Japonijoje. Nuo šiol jo dienotvarkėje – ne tik daugiau pasaulio šalių, bet ir užduočių, kurias „Kaunas IN“ vykdo čia, Kaune. Pokalbis su naujuoju įstaigos vadovu – apie pirmuosius darbo mėnesius ir artimiausius veiklos planus.
Ne vienerius metus buvote žinomas ir matomas kaip Japonijos ir kitų Rytų Azijos šalių kultūros ambasadorius Kaune, VDU Azijos studijų centro vadovas. Kuo vadovavimas Kauno miesto įvaizdžio, turizmo, investicijų plėtros agentūrai pasirodė pranašesnis už akademinę karjerą?
Turiu pasakyti, kad tiltų su universitetu nedeginu, jame ketinu dėstyti ir toliau. Vis dėlto pastaraisiais metais dirbdamas studijų centro vadovu jaučiausi išaugęs suteiktas ribas. Akivaizdžiai pradėjo trūkti iššūkių.
Apskritai manyčiau, kad 10 metų, praleistų vienoje pozicijoje, žmogui jau yra riba, po kurios pritrūksta idėjų, jas keičia nuobodulys ir nuovargis. Tad natūralu, kad po grįžimo iš Japonijos universitete praleidęs 12 metų, jau kuris laikas jaučiausi išsisėmęs. Apsisprendęs palikti centro vadovo poziciją, pastebėjau šį konkursą, aplikavau, ir štai aš čia. Gal kiek netikėtai net pačiam sau.
Daiktų nereikėjo pernešti toli – juk vis dar dirbate V. Putvinskio gatvėje.
Tikrai taip. Vos per du pastatus. Aišku, nebuvo lengva palikti tai, ką kūriau universitete: Azijos studijos Kaune tapo fenomenu, kurį kartu su kolegomis kūrėme visus tuos 12 metų. Kita vertus, vadovaudamasis dzen filosofija, stengiuosi neprisirišti. Bus įdomu stebėti, kaip toliau augs Azijos studijos, nes, esu įsitikinęs, negalima visko pririšti prie vieno žmogaus.
Sugiharos savaitė – renginys, kuris jus vėl suves su universitetu.
Sugiharos savaitė, kaip projektas, net nebuvo tiesiogiai Azijos studijų centro projektas. Tai yra kūrybingų, iniciatyvių kauniečių idėja. Jis gimė visiškai neinstitucinėje erdvėje. Beje, toliau dirbu su Sugiharos savaite, tačiau jau ne kaip universiteto ar kaip „Kaunas IN“ darbuotojas, bet kaip Kauno pilietis. Išlikusi ta pati bendruomenė, su kuria toliau planuojame ir dirbame.
Kiek Azijos studijų centro veikla yra susijusi su Japonijoje augančiu dėmesiu Lietuvai, Kaunui?
Manyčiau, kad tai labai susiję dalykai. Tai, kad Kaunas Japonijai tapo svarbiu miestu, ir mums japonai tapo svarbia tauta, lėmė trys faktoriai. Vienas jų buvo mūsų centras, kuris išugdė besidominčių Japonija bendruomenę. Į Kauną atvykstantys japonai studentai pradėjo skleisti žinią apie mūsų miestą Japonijoje. Antruoju faktoriumi tapo Sugiharos namai ir Sugiharos fondo veikla. Trečiasis faktorius – pačios savivaldybės įsitraukimas per pastaruosius penkerius metus, lėmęs, kad Japonijos ir Kauno ryšys išaugo, sužydėjo ir subrendo. Sugiharos savaitė ir tapo vienu tos brandos pavyzdžių.
Ar jūsų, kaip „Kaunas IN“ vadovo, vienas tikslų yra dar intensyviau auginti svečių iš Japonijos srautus Kaune?
Be abejo. Žinoma, kad norisi pasinaudoti savo ilgamete patirtimi dirbant tiek su Japonija, tiek su kitomis Azijos rinkomis. Ketinu tam pasitelkti savo užmegztus ryšius su Kinija, Taivanu, Korėja, Natūralu, kad šios šalys atsiras „Kaunas IN“ veiklos žemėlapyje. Šneku ne tik apie turistus: matau investicijų, besivystančių verslo ryšių galimybių. Azijos potencialas Kaune išties didžiulis.
O kokios dar naujos rinkos regimos jūsų, kaip „Kaunas IN“ vadovo, planuose?
Taip, su Azija aš turiu didžiausią įdirbį, bet žvelgiu ir į visą kitą Kaunui svarbų pasaulį, kuriame privalome protingai ir strategiškai atsirinkti mus dominančias rinkas. Tarkime, šiuo metu, kaip vieną Kaunui aktualių rinkų, galėčiau paminėti Airiją.
Kodėl? Ne tik dėl mus jungiančių tiesioginių skrydžių, bet ir kitų perspektyvių niuansų. Kad ir Korko miesto, ketinančio tapti Kauno partneriu, arba Golvėjus, kuris kitais metais bus Europos kultūros sostinė. Nepaisant galimybių, kol kas turistų iš Airijos sulaukiame labai mažai.
Ši rinka įdomi dar ir tuo, kad Airijoje turime didelę lietuvių diasporą. Viena mano idėjų – aktyvių, energingų diasporos atstovų pavertimas mūsų miesto ambasadoriais. Žinoma, žmonių yra įvairių, ir jų ryšiai su Lietuva įvairūs, bet turime daug sėkmės istorijų, kurių herojai jaučia meilę tėviškei. Daugelis jų jau yra idėjiniai Kauno ambasadoriai ir klausia: „Kaip galime prisidėti ir kuo jums padėti?“.
Ar Kaunas su šia idėja yra pionierius Lietuvoje?
Šiuo atveju turbūt taip. Kaip bebūtų liūdna, Lietuvoje vis dar vyrauja požiūris, kad diaspora yra blogai. Nesakau, kad turėtume skatinti emigraciją, tačiau negalime ignoruoti požiūrio, kad iš esmės diaspora yra turtas. Juk jos dėka mes turime savo idėjinius ambasadorius visose šalyse. Tai žmonės, kurie su mumis susieti, kurie kartais yra nemažai gyvenime pasiekę, kurie nori ir gali išnaudoti savo potencialą. Tereikia suteikti jiems galimybę, duoti įrankius, ir jie taps galinga mūsų atspirtimi.
Galbūt ši idėja gali būti pritaikoma ir Norvegijoje, kurios situacija, žiūrint iš šalies, analogiška Airijai – skrydžiai, diaspora, turistų pajamos?
Norėčiau žiūrėti pirmiausiai į Airiją, kaip į modelį, eksperimentą. Jeigu toks modelis pasiteisins, manau, bus galima jį pradėti taikyti Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitose stiprią lietuvių diasporą turinčiose šalyse. Tai naujas dalykas, kurį atsinešu į „Kaunas IN“ ir įtraukiu į veiklos planus.
Ką dar naujo atsinešate?
Labai pavykusi idėja yra turizmui draugiškos vietos Kaune – kavinės, viešbučiai, parduotuvės, kuriose gali gauti pagrindinę informaciją. Galvojame tą patį modelį iškelti į užsienį ir kurti Kaunui draugiškus centrus užsienio šalyse. Taip tiesiogiai galėtumėme pasiekti užsienio vartotoją, potencialius turistus, investuotojus.
Ar kandidatuodamas į „Kaunas IN“ vadovus siūlėte ką nors iš esmės keisti?
Jokiu būdu. Aš nesu tas, kuris ateina griauti. Visą laiką, nuo pat įkūrimo, stebiu „Kaunas IN“ veiklą. Žaviuosi vos per porą metų pasiektu įdirbiu tiek turizmo, tiek verslo, tiek rinkodaros srityse. Atėjęs į naują darbovietę radau susiformavusią labai energingą, labai kūrybingą komandą. Svarbiausias mano uždavinys – stengtis nesugriauti to, kas jau sukurta, ir bandyti tobulėti su naujomis idėjomis. Galbūt suteikti dar daugiau energijos ir krypties tam, kas buvo daroma.
Gal jau teko išbandyti save ir turizmo informatoriaus kailyje?
Aš save šiuo klausimu bandau jau 20 metų, esu buvęs ir vienos turizmo įmonės atstovu Japonijoje, ir gidu japonų turistams Baltijos šalyse, ir kelionių vadovu, kuris veža turistus į Japoniją. Taigi esu neblogai ištreniruotas. Turbūt galėčiau visai neblogai atlaikyti dieną turizmo informacijos centre Rotušėje.
„Kaunas IN“ su svečiais – esamais ir būsimais – iš užsienio komunikuoja per ženklą „It’s Kaunastic“, kuriame užkoduota Kaune patiriama būsena. Ar ši būsena svečius pasitiks ir ateityje?
Esu „It’s Kaunastic“ gerbėjas – tiek kaip Kauno gyventojas, tiek kaip su kitų šalių atstovais nuolat bendraujantis žmogus. Žinoma, ženklas toliau gyvens ir augs – jei prieš keletą metų pradėta nuo žemėlapių serijos ir grotažymės socialiniuose tinkluose, tai šiandien jau galime kalbėti ir apie Kauno gatvės meno įkvėptą kaunastišką madą, čia, mūsų mieste, sukurtus originalius suvenyrus. Šis naujai sukurtas žodis ir jo legenda prigijo aptarnavimo sferoje, kultūroje, įvertintas apdovanojimais Lietuvoje ir užsienyje – kaunastiškų siurprizų ir akimirkų tiek mums patiems, tiek svečiams dar tikrai bus daug.
Yra nemažai projektų ir iniciatyvų, vienaip ar kitaip garsinančių Kauno vardą pasaulyje. Ar turite tikslą tapti daugelio skirtingų balsų sukalibravimo įrankiu?
Tai didelė misija. Jei kalbame apie miesto įvaizdžio kūrimą, reikėtų remtis tam tikra pagrindine idėja. Nelengva Kauną sutalpinti vienam šūkyje, nes miestas labai įvairus, labai dinamiškas, bet vis dėlto norėtųsi koordinuoti veiksmus. Todėl nuolat bendraujame ir su miesto savivaldybe, ir su kitais partneriais – Kauno menininkų namais, „Kaunas 2022“ ir kitomis svarbiomis institucijomis, kurios užsiima mūsų miesto kultūrine diplomatija ir rinkodara. Labai norisi, kad visi dirbtumėme kartu, turėtume įvairialypę bendruomenę ir koordinuotumėme tarpusavyje veiklas. Veiksmų derinimas su šiais partneriais yra vieni pirmųjų žingsnių, kurių ėmiausi prisijungęs prie „Kaunas IN“.
„Kaunas IN“ veiklos orientuotos ne tik į turizmą, bet ir į verslą. Kokie pirmieji jūsų darbai šiame skyriuje?
Abiejose srityse, tiek turizme, tiek versle, veiklos yra įsisukusios, skyriai bendradarbiauja. Mano užduotis yra palaikyti sinergiją, pasiūlyti naujų idėjų ir galimybių.
Vienas iš Verslo skyriaus iššūkių šiuo metu yra kuriamas Aleksoto inovacijų parkas. Tai nauja perspektyvi Kauno vieta, kurioje bus kuriama infrastruktūra ir kuriai netrukus reikės ieškoti investuotojų. Jau dabar tam pradedu naudoti savo turimus ryšius Rytų Azijoje, žvalgomės ir į artimesnes rinkas.
Iššūkiai dideli – tikiu, kad Aleksoto inovacijų parkas ateityje galėtų išaugti, pavyzdžiui, kaip medicininių technologijų, medtech,gyvybės mokslų centras, tapti stipriausiu šios srities žaidėju regione.
Į kokią šalį keliaus „Kaunas IN“ vadovas per artimiausias atostogas?
Į Japoniją. Juokauju. Iš tiesų atostogos jau senokai suplanuotos – vasarą su šeima porai savaičių keliausime į Neapolį. Paskui lauks kelionė ir į Japoniją, kur vyksta jau įsibėgėjęs projektas – pristatysime Kauną vietos rinkai.
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
Nuotraukos autorius: A. Aleksandravičius
