2024 m. gyventojų antroje pensijų pakopoje sukaupta suma išaugo 1,25 mlrd. eurų ir perkopė 9 mlrd. eurų ribą

Per 2024-uosius metus Lietuvos gyventojai antros pakopos pensijų fonduose papildomai sukaupė turto už 1,25 mlrd. eurų, o bendra sukaupto turto suma jau perkopė 9 milijardus eurų. Praėjusiais metais II pakopos pensijų dalyviams bendrovių uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža siekė +16,6 proc. Dalyje fondų nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios (2019 m.) gyventojų turtas vien dėl pensijų fondų valdytojų uždirbtos investicinės grąžos beveik padvigubėjo.

Pensijų fondų investicinė grąža antrus metus iš eilės dviženklė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad tiek 2023-aisiais, tiek 2024-aisiais pensijų fondų grąža yra labai didelė. Žvelgiant į 21 metų pensijų kaupimo istoriją, 2024 m. uždirbta investicinė grąža yra ketvirtas geriausias rezultatas. Be to, uždirbta grąža  stipriai lenkė bendrą infliacijos lygį. O iš viso per pastaruosius šešerius metus nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios pensijų kaupimo dalyviams uždirbta +79 proc. vidutinė svertinė investicijų grąžą.

„Pasiekti itin geri praėjusių metų rezultatai rodo, kad antrosios pensijų fondų pakopos sistema puikiai tarnauja ne tik kaip priemonė sukaupti papildomų lėšų senatvei, bet ir kaip efektyvus instrumentas, kurio grąža atsveria infliacijos poveikį sukauptam finansiniam turtui“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Komentuodamas gerus pensijų fondų rezultatus, LIPFA vadovas taip pat mini palankias sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, kuriose 2024 m. vyravo stabilumas ir augimo tendencijos. Didžiausią įtaką teigiamoms grąžoms darė išaugusios investicijų į akcijas vertės, sėkmingai pasirinktos investavimo kryptys bei efektyvus turto valdymas.

„Svarbu pabrėžti, kad pensijų fondų rezultatai yra ne sėkmė momentinėje loterijoje, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatas. Stabilus grįžtamasis ryšys tarp politikos formuotojų, rinkos ekspertų, pensijų fondų valdytojų ir dalyvių leidžia užtikrinti efektyvų rizikos valdymą bei optimalų turto augimą. Tai taip pat skatina pasitikėjimą kaupimo sistema ir stiprina bendrą finansinį saugumą senatvėje“, – sako T. Gudaitis.

Jis priduria, kad ilgalaikė investavimo perspektyva, kartu su atsakingu turto valdymu, išlieka kertiniais antrosios pakopos pensijų fondų veiklos principais, leidžiančiais kurti finansinį saugumą senatvėje ir prisidėti prie bendro šalies ekonomikos stabilumo.

2024 m. ženklus augimas fiksuotas visose II pakopos fondų amžiaus grupėse

2024 m. tolygų augimą demonstravo visų amžiaus grupių II pakopos pensijų fondai. Geriausias rezultatas fiksuotas jauniausių (22–28 m. amžiaus) kaupiančiųjų grupėje, kurioje metinė grąža siekė 20,3 proc. Nedaug atsiliko ir 29–35, 36–42 ir 43–49 m. amžiaus grupėms priskiriami pensijų fondai: jose metinė 2024 m. grąža siekė 19,7–19,9 proc.

Patiems vyriausiems (65 m. ir vyresniems) II pakopos dalyviams pritaikyti fondai, kurių tikslas išsaugoti sukaupto turto vertę, per praėjusius metus ūgtelėjo atitinkamai 7 ir 6,8 proc.

„Didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas nukreipti jaunesnio amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai, kur galime išnaudoti didesnės grąžos potencialą. Svarbu pabrėžti, kad palanki situacija obligacijų rinkose leido uždirbti solidžią grąžą ir vyresnio amžiaus kaupimo etapą pasiekusiems žmonėms, priešpensinio amžiaus dalyviams bei net ir konservatyviausiame išmokų fonde – Turto išsaugojimo fonde. Tai rodo, kad pensijų fondų valdymo strategijos veiksmingai prisitaiko prie skirtingų dalyvių poreikių ir kaupimo etapų“, – komentuoja T. Gudaitis.

LIPFA vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų veiklos pradžios 2019 m., kai kurių amžiaus grupių fonduose sukauptas turtas jau beveik padvigubėjo.

„43–49 m. amžiaus grupės fonde per pastaruosius šešerius metus sukaupto turto vertė jau išaugo 94 proc. Nedaug nuo jos atsilieka ir 36-42 m. amžiaus grupė, kurios sukauptas turtas nuo 2019-ųjų padidėjo 93 proc. bei 29–35 m. amžiaus grupė, kurios sukaupto turto prieaugis siekia 91 proc.“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

Šiais metais į II pensijų pakopą įtraukiami ne tik nauji darbo rinkoje pradėję dalyvauti žmonės, bet ir asmenys, anksčiau sustabdę papildomą kaupimą senatvei. Dalyvavimą kaupime sustabdę 2022 m. arba 2019 m. ir po trejų metų jo neatnaujinę asmenys šiemet pakartotinai kviečiami atnaujinti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime, su galimybe atsisakyti.

Nuo 2025 m. pradžios įsteigtas ir naujas, jauniausiems, 2003-2009 m. gimusiems, pensijų sistemos dalyviams skirtas pensijų fondas.

III pakopos fondų grąža nežymiai aplenkė II pakopą

Nors ir nedaug, bet šiek tiek geresnį rezultatą 2024 m. pademonstravo trečiosios pensijų pakopos fondai: juose fiksuotas bendras svertinis vidurkis siekė 16,8 proc. Trečioje pakopoje pernai pelningiausi buvo didesnės akcijų dalies fondai, kurių vidutinė metinė grąža siekė daugiau nei penktadalį, arba 20,1 proc.

Mišraus investavimo P3P fonduose sukaupta suma per 2024-uosius padidėjo 12,7 proc., o mažesnės rizikos fondų metinis prieaugis siekė 5,5 proc. Bendra III pakopos fonduose gyventojų sukaupto turto vertė 2024 m. pabaigoje pasiekė beveik 407 mln. eurų.

Džiaugdamasis pasiektais rezultatais, LIPFA vadovas T. Gudaitis perspėja, kad sėkmingai veikiančios sistemos išbalansavimas gali turėti itin skaudžių pasekmių ne tik senatvei papildomai jau kaupiantiems žmonėms, bet ir svarstantiems tai daryti, todėl svarstydami apie galimus sistemos pokyčius turėtumėme pirmiausia galvoti apie tai, kaip sistemą sustiprinti, o ne susilpninti.