Stipriau atšalus orams kai kuriose miesto dalyse, ypač individualių namų kvartaluose dažnai pastebima padidėjusi oro tarša. Ji matoma netgi vizualiai, dūmams draikantis pažeme. Dūmai individualių namų kvartaluose atsiranda dažniausiai tada, kai savo katilus arba krosnis intensyviau pradeda kūrenti individualių namų gyventojai, o oro sąlygos tampa nepalankios teršalams išsisklaidyti, t. y. nebūna vėjuota ar nebūna kritulių. Aplinkosaugos institucijų duomenimis, tokiomis dienomis fiksuojami oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ribinių verčių viršijimai.
Kadangi individualių namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos, išmetamos iš jų, esant ramiam orui, neišsisklaido, o dažniausiai tvyro to paties ar kaimyninių namų kiemuose bei gatvėse. Dėl to, ramią dieną senesnės statybos individualių namų kvartaluose galime pajausti ir net pamatyti savotišką ore tvyrantį smogą – dūmus, kurie išmetami iš individualių namų dūmtraukių. Tokiuose rajonuose aplinkos oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.
Individualių namų krosnių ir katilų naudojimas yra labai sunkiai kontroliuojamas. Žmonės, taupydami pinigus, dažnai degina tai, kas papuola po ranka. Dažniausiai tai būna įvairios buitinės atliekos, seni drabužiai, baldų nuolaužos, plastikiniai buteliai, padangos ir t.t. Degdamos, šios atliekos skleidžia į aplinką pavojingas medžiagas. Įrodyta, kad keliasdešimt individualių namų, kuriuose deginamos nerūšiuotos buitinės atliekos, teršia aplinką labiau, nei keliasdešimčiai tūkstančių gyventojų šilumą tiekianti speciali atliekų deginimo katilinė.
Deginant atliekas netvarkinguose katiluose ar krosnyse, kurių naudingumo koeficientas žemas, dažnai neįmanoma pasiekti visiško sudegimo. Todėl tokiuose katiluose ar krosnyse susidaro ir į aplinką išsiskiria daug kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų. Be to, naudojant netvarkingas krosnis ar katilus, esant netvarkingiems kaminams, kyla ir gaisro pavojus. Taip pat kyla ir pavojus apsinuodyti smalkėmis, kurios neturi nei kvapo, nei spalvos. Dėl to būtina nuolat tikrinti savo turimo šilumos šaltinio būklę.
Tuo tarpu, šilumos tiekėjų gamybos šaltinius kontroliuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai. Kaune šią funkciją atlieka Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, kuris kontroliuoja AB „Kauno energija“ stacionarius aplinkos oro taršos šaltinius. Kontrolė vykdoma šiais etapais:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūra tikrina, kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų Kauno mieste esančiose katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje,
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūra tikrina, kaip laikomasi aplinkosauginių reikalavimų Kauno rajone esančiose katilinėse.
Patikrinimai būna planiniai, neplaniniai ir pagal gyventojų paklausimus. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius tikrina, kaip laikomasi Taršos leidimuose ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų momentinių ribinių verčių teršalams, išmetamiems iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių.
Šilumos tiekėjų modernizuotų katilinių išmetamuose dūmuose išmetamų teršalų koncentracijos yra nuolat stebimos ir neviršija aplinkosaugos dokumentu LAND 43-2013 nustatytų normatyvų. Be to, aukšti katilinių kaminai išmeta dūmus į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kuriuose jie ir išsisklaido.
