„Zero waste“ arba gyvenimas be atliekų: kaip galime padėti sau ir aplinkai?

Per dieną žmogus vidutiniškai sugeneruoja 2 kilogramus atliekų, tarp jų – nemaža dalis maisto likučių. Pasaulyje vis labiau plintant judėjimo be atliekų (angl. zero waste) idėjoms ir susidomėjimui aplinkosaugos temomis, Lietuva taip pat nelieka nuošalyje. Zero waste šalininkai ir aktyvistai pastebi, kad renkantis tvaresnius vartojimo įpročius, kiekvieno indėlis į švaresnę ir sveikesnę aplinką yra svarbus. Be to, toks gyvenimo būdas gali padėti ir nemažai sutaupyti.

Atsakingo vartojimo ir minimalizmo propaguotoja, „Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėja Laura Prievelytė-Juknė sako jau kurį laiką Lietuvoje pastebinti augantį sąmoningumą ir žmonių susidomėjimą tvaresnio vartojimo įpročiais, kuriuos diktuoja pasaulinės tendencijos.

„Jei prieš kelis metus atsinešus savo maišelį į prekybos centrą ar puodelį į kavinę buvo galima sulaukti nustebusių žvilgsnių, dabar situacija keičiasi. Tvarumo temos įvairiose visuomenės grupėse yra aktualios visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva. Vieni pradeda sveikiau ir tvariau gyventi atsiradus vaikams, kiti tiesiog nori daugiau minimalizmo, nepriklausomybės nuo daiktų, galų gale toks požiūris padeda sutaupyti“, – sako L. Prievelytė-Juknė.

Su švaistymu kovoti padės 5R taisyklė

Gyvenimo be atliekų būdas remiasi 5R taisykle: atsisakyti, sumažinti, pakartotinai panaudoti, perdirbti, kompostuoti (angl. Refuse, Reduce, Reuse, Recycle, Rot) ), teikiant prioritetą tausojančiam vartojimui ir saikui. Visgi maisto švaistymas – viena opiausių su atsakingu vartojimu susijusių problemų. Skaičiuojama, jog beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama, o kiekvienas lietuvis kasmet atsikrato apie 60 kg maisto, kuris vis dar yra tinkamas vartoti.

„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje vis daugėja iniciatyvų, kovojančių su švaistymo problema, daug maisto atiduodama labdarai. Paskutines dienas galiojantys maisto produktai yra tinkami vartoti, bet jų nenupirkus parduotuvės paprasčiausiai būtų priverstos juos sunaikinti. Dėl šios priežasties jau 10 metų bendradarbiaujame su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ – kiekvieną dieną paskutinės galiojimo dienos maisto produktai yra surenkami ir atiduodami fondo savanoriams, kurie šiuos perduoda sunkiau gyvenantiems“, – pasakoja prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Raktas į tvarų maisto vartojimą – planavimas

I. Baltrušaitienė pastebi, jog kiekvieno iš mūsų apsipirkimo įpročiai gali padėti ne tik tvariau naudoti produktus, bet ir sutaupyti.

„Į parduotuvę atėję su konkrečiu produktų sąrašu, tikrai sumažiname tikimybę prisipirkti neplanuotų prekių ir išleisti daugiau nei tikėjomės. Planuoti ir sudarinėti sąrašus gali padėti ir šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, įvairios mobiliosios programėlės. Taip pat daug laiko gali padėti sutaupyti meniu planavimas bent kelias dienas į priekį. Įkvėpimo ir savaitės meniu pavyzdžių tikrai nesunkiai galima rasti įvairiuose maisto tinklaraščiuose internete, panaudoti lentynose ar spintelėse sukauptas maisto produktų atsargas“, – vardija I. Baltrušaitienė.

Zero waste šalininkė antrina ir norintiems taupyti bei vengti maisto švaistymo pataria gaminti tokius patiekalus, kurie padėtų išvengti produktų likučių kaupimo.

„Labai daug eksperimentuojant ne visuomet viskas pavyksta, lieka tam tikrų maisto produktų, kurie greitu metu turbūt nebūna panaudoti vėl, sugenda ir juos tenka išmesti. Mano patarimas – pasiteisinančio, paprasto maisto gaminimas ir mitybos planavimas“, – sako L. Prievelytė-Juknė.

Pasak jos, atsakingas maisto vartojimas tampa ypač aktualus per šventes, kuomet jo prigaminama tiesiog per daug. „Paprastas sprendimas – pasidalinti kas kokį patiekalą artimųjų rate nori ir moka pagaminti geriausiai“, – pataria L. Prievelytė-Juknė.

Naujus įpročius pataria ugdyti pamažu

Atsakingo vartojimo propaguotojai pastebi, kad norint pradėti gyventi sveikiau ir tvariau nebūtina iškart imtis ambicingų užmojų, naujus įpročius į savo kasdienybę galima įvesti pamažu.

„Pavyzdžiui, nusinešti medžiaginį maišelį į parduotuvę, kavinėje užsisakant gėrimą atsisakyti šiaudelio nėra sunku, tačiau visi maži žingsniai irgi prisideda prie didžiulės aplinkosauginės problemos sprendimo“, – sako L. Prievelytė-Juknė.

„Plastiko atliekos yra ypač opi tema šiandien, apie kurią turime galvoti visi. Dėl šios priežasties IKI parduotuvių asortimentas nebepildomas vienkartiniais plastikiniais indais ir plastikiniais šiaudeliais, pirkinių maišelius galima rinktis iš 100 proc. perdirbto plastiko ar popierinius, daugkartinio naudojimo. Pirkėjams vienkartinių maišelių patys nesiūlome ir pastebime augantį daugkartinių maišelių populiarumą, teigiamą aplinkai draugiškų alternatyvų vertinimą, o tokie pokyčiai ir augantis visuomenės sąmoningumas išties džiugina“, – pažymi IKI komunikacijos vadovė.

elta.lt informacija