Artėjant naujai finansinei perspektyvai, žemės ūkio politikos laukia kokybiniai pokyčiai, o konkrečių priemonių taikymo būtinybė bus pagrįsta praktiniais ir moksliniais argumentais. Tai buvo akcentuota šiandien įvykusiame naujai suburtos žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko visuomeninių patarėjų tarybos susitikime, kuriame aptartos 2021–2027 m. žemės ūkio strateginės gairės.
Jau šį mėnesį Vyriausybei bus pateiktas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas žemės ūkio sektoriuje, tad ministras K. Navickas su ūkininkais, mokslininkais ir ekspertais aptarė plano kryptis. ,,Šioje programoje nemažai numatyta, todėl būtina išgryninti prioritetus”, – sakė ŽŪM vadovas. Taip pat iki kovo mėnesio turi būti iš esmės peržiūrėtos Europos atsigavimo fondo priemonės. ,,Čia įsijungs vienas instrumentas, kuris yra labai svarbus. Tai – Tausojančio dirvožemio programa, kitaip sakant, dirvožemio struktūros grąžinimas į žemės ūkį. Turėsime projektuoti priemones, kurios prie to prisidėtų”, – kalbėjo ministras.
Stodama į ES, Lietuva turėjo įsipareigojimą išlaikyti agrarinio kraštovaizdžio struktūrą, t. y. proporciją tarp ariamų žemių plotų bei žolynų. Šiandien ši proporcija jau pažeista – ariama daugiau, negu buvo susitarta. Artimiausiu metu Žemės ūkio ministerija turės priimti sprendimą: ar taikyti sankcijas dalyvavusiems ilgamečių pievų bei ganyklų programoje ir neišlaikiusiems reikalavimo jas išsaugoti, ar per skatinamąsias priemones susigrąžinti pievas ir ganyklas.
Pasak ministro, daugeliu atvejų rėmimo programos vienodai skatina ariamąją žemdirbystę našiose ir nenašiose žemėse – iš esmės nėra atsižvelgiama į dirvožemio struktūrą, neprisidedama prie dirvožemio išsaugojimo. ,,Mes turime įdarbinti tuos duomenų rinkinius, kuriuos turi ŽŪM valdomas sektorius. Turėdami išmanųjį instrumentą, galėtume planuoti ir projektuoti tam tikras priemones, padėsiančias užkirsti kelią dirvožemio degradacijai”, – padėtį apibūdino K. Navickas.
Klimato kaitos priemonės yra glaudžiai susijusios su dirvožemiu – per jo turinį galima neskausmingai pasiekti didelį efektą klimatui. Svarbu rasti mechanizmus, kaip augaluose sukauptą anglį gražinti į dirvožemį ar panaudoti kituose sektoriuose. Lietuva taip pat turi nemažus plotus apleistos valstybinės žemės. Dėl infrastuktūros nebuvimo ar prastos dirvožemio būklės, jei ji nebus įjungta į bendrą žemdirbystės struktūrą. Todėl, pasak Kęstučio Navicko, šias žemes pavertus pelkėmis arba užsodinus mišku galima būtų siekti klimato kaitos tikslų.
Kalbėdamas apie galimas Europos atsigavimo fondo priemones, ministras pabrėžia būtinybę gerai apgalvoti, kokio tipo ūkiams jos bus taikomos. „Mes turėsime orientuotis į tikslesnę organinės anglies apskaitos sistemą. Minėtieji duomenų rinkiniai turi būti įdarbinti, kad priemonės būtų sąžiningesnės ir nukreiptos labiau į tausojimą“, – kalbėjo ministras.
Taryboje ekspertams pristatytas ir naujojo finansinio laikotarpio ES paramos žemės ūkiui dokumentas, kuris bus įgyvendinamas tik nuo 2023 metų. Dėl daugelio jo priemonių dar nesusitarta, vyksta derinimas su Europos Komisija. Nauja tai, kad tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros ramsčiai bus sujungti į vieną programą, o žalinimo priemonės taps privalomos – nedalyvausiantys šiose priemonėse neturės galimybės gauti paramos. Papildomai atsiras naujovė – eko schemos su vadybos gerąja praktika (atliekų tvarkymas, aplinkosaugos vadyba ir kt.). Didelis dėmesys bus skiriamas konsultavimui, nes naujovių diegimas žemės ūkyje – neišvengiamas.
„Sprendimus dėl naujojo finansinio laikotarpio ES paramos priemonių turėsime priimti jau šių metų antroje pusėje, tad ministro suburtos ekspertų tarybos žinios ir nuomonė bus labai reikalinga“, – pabrėžė ministras.
