Nepaisant Covid-19 pandemijos mestų iššūkių, Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos eksporto rezultatai išliko pakankamai geri. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc.
Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, po spartaus eksporto augimo praėjusiais metais buvo sunku tikėtis jo tolesnio augimo esant pandemijai, tačiau pirmojo pusmečio rezultatai iš tiesų teikia optimizmo. Išlikę stabilūs ar padidėję žemės ūkio ir maisto produktų srautai rodo, kad mūsų gamintojai jau yra įsitvirtinę pasaulinėje tiekimo grandinėje ir gali sėkmingai konkuruoti net susidūrę su dideliais iššūkiais tarptautinėse rinkose. „Tai didžiulis išbandymas, bet jis iš tiesų teikia vilties, nes atliktas didelis darbas – tiek ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų, tiek pačių verslininkų – diversifikuojant eksporto rinkas. Aktyvi naujų prekybos partnerių paieška duoda teigiamų rezultatų“, – sako viceministras.
Prekyba žemės ūkio ir maisto produktais užima svarbią Lietuvos užsienio prekybos struktūros dalį. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 m. sausio–liepos mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 3107 mln. EUR arba 4,9 proc. daugiau, importuota – už 2369 mln. EUR arba 0,4 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį.
2020 m. I pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 20,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto ir, palyginti su 2019 m. I pusmečiu, jo dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto. Importas sudarė 14,9 proc. viso importo, jo dalis padidėjo 2,2 procentinio punkto.
2020 m. I pusmetį, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 91,1 mln. EUR arba 4,2 proc.
Lietuvos eksportuotojai, susidūrę su sunkumais, lanksčiai reaguoja į pokyčius ir sugeba atrasti kitas kryptis savo produkcijos eksportui. Jie aktyviai domisi galimybėmis parduoti produkciją didelę paklausą turinčiose Kinijos, JAV, Japonijos, JAE, kitose Azijos ir Persijos įlankos šalių rinkose.
Pernai pagal eksporto vertę pirmąją vietą užėmė javai. Palyginti su 2018 m., jų eksportuota beveik 80 proc. daugiau. Lyginant pirmuosius 2019 m. ir 2020 m. pusmečius, javų eksportas užėmė antrąją vietą. Nors ir nežymiai, tačiau jų eksportas lyginamuoju laikotarpiu išaugo 0,4 proc. Daugiausia iš auginamų javų grūdų eksportuota kviečių ir meslino.
Trečiąją vietą pagal eksporto vertę užėmė pienas ir jo produktai. Lyginant pirmuosius 2019 m. ir 2020 m. pusmečius, šių produktų eksportas sumažėjo 2 proc., tačiau lyginant atskirų pieno produktų eksporto rodiklius matoma, kad išrūgų eksportas išaugo 1,3 karto, sviesto ir kitų pieno riebalų – 4,1 karto ir kt. Pieno produktų eksportas į trečiąsias valstybes – Kiniją, JAV, Korėjos Respubliką ir kt. per pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 31 proc.
Per 2020 m. I pusmetį beveik 14 proc. išaugo gaminių iš javų, miltų, krakmolo, miltinių konditerijos gaminių, 13 proc. – vaisių ir riešutų, 10 proc. – įvairių maisto produktų eksportas, taip pat 6 proc. padidėjo gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių eksportas bei 4 proc. – nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto eksportas.
Pagrindine lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinka išlieka Europos Sąjunga. Eksportas į ES 2020 m. I pusmetį sudarė 63 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Pagrindiniai Lietuvos užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneriai buvo Latvija, Lenkija, Nyderlandai, Vokietija, Rusija, Estija ir Švedija. Prekybos su šiomis šalimis apyvarta sudarė 56 proc. visos prekybos minėtaisiais produktais.
Manoma, kad šiais metais bendras žemės ūkio ir maisto produktų eksporto augimas, palyginti su 2019 m., gali būti didesnis nei 5 proc. (~ 300 mln. EUR).
