Nacionalinis transliuotojas niekaip negeba „išsirinkti” vadovo. Kodėl? Štai paaiškinimas.
1. Neįvykstantys rinkimai
Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus rinkimai vyksta jau pusę metų ir niekaip neįvyksta. Direktorių renka LRT taryba, o ydingas LRT įstatymas numato lyginį tarybos narių skaičių. Vieną dieną tai turėjo tapti problema ir tapo dabar: tiek kovo pradžioje, tiek gegužės pradžioje direktorius neišrinktas balsams pasiskirsčius 6 prieš 6. Ką lemia šie rinkimai, kokios tikėtinos išeitys ir apskritai kas čia vyksta?
- Garbačiauskaitė vs Zabarauskas
Pirmuosiuose rinkimuose dalyvavo daug kandidatų, tačiau į antrąjį turą pateko du: dabartinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir viešųjų ryšių specialistas Aistis Zabarauskas. Tiek pirmuosiuose rinkimuose, tiek jų pakartojime abu kandidatai rinko po 6 balsus. Galima gana drąsiai pasakyti, kad abu kandidatai įkūnija atitinkamai tęstinumo ir pokyčių lūkesčius: ką dabartinė LRT veikla ir turinys tenkina, tie palaiko esamą direktorę, kas šiai veiklai kritiški, palaiko kitą kandidatą.
- Skirtingos laikysenos
Abiejų kandidatų laikysenos labai skirtingos. Ko gero, iškalbingiausias skirtumas, jog M. Garbačiauskaitė-Budrienė pateikė išsamią veiklos ataskaitą ir pareiškė, kad joje yra viskas, ko reikia, o rinkimų debatuose ji nedalyvaus jokiame formate. Nors debatus siūlėsi rengti įvairios medijos, debatai taip ir neįvyko. Nebuvo ir viešo kandidatų prisistatymo rinkimų taryboje metu – visas procesas itin uždaras.
Visgi bent A. Zabarauskas dalyvavo įvairiose laidose, kur atsakė į draugiškus ir kritiškus klausimus ir parodė savo laikyseną. Taip atsiskleidė vienas esminių programinių skirtumų: Garbačiauskaitės ataskaitoje dominuoja kiekybiniai rodikliai apie platformų įvairovę ir auditorijos augimą, tačiau nė žodžiu neužsimenama apie požiūrių įvairovės užtikrinimą. Tuo tarpu A. Zabarauskas ir programoje, ir viešuose pasisakymuose aiškiai akcentavo būtinybę užtikrinti požiūrių įvairovę, kaip ir įpareigoja LRT įstatymas.
- Cenzūros klausimas
Nors su LRT valdymu susijusi milžiniška įtaka, didžiuliai biudžeto pinigai ir daug kitų aspektų, galima drąsiai teigti, kad būtent žodžio laisvės likimas LRT eteryje yra pagrindinė tema, dėl kurios LRT direktoriaus rinkimai tapo tokie įtempti ir svarbūs. Daugybė kritikų, atstovaujančių skirtingus požiūrius, pagrįstai teigia, kad LRT nėra atspindima visuomenėje egzistuojanti nuomonių įvairovė svarbiausiais politinio gyvenimo klausimais. Ar tai būtų šeimos samprata, ar COVID valdymo temos, ar klimato temos, ar jautrūs istorijos vertinimai – LRT daugiau auklėja visuomenę, teigdama savo redakcijoje dominuojantį požiūrį, nei leidžia lygiomis galimybėmis argumentus išsakyti oponentams. Natūralu, kad esama direktorė apie tai nei kalba, tai aptaria sprendimus, o kitas kandidatas šią problemą iš tiesų akcentuoja.
- LRT įstatymas
Ši problema nėra tik subjektyvios nuomonės klausimas. Ji egzistuoja objektyviai, nes LRT yra įstatymo objektyviai įpareigota laikytis pasaulėžiūrinio nešališkumo. LRT įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įpareigoja: „LRT programose ir LRT interneto svetainėje turi būti užtikrinta temų ir žanrų įvairovė. LRT programų ir LRT interneto svetainės turinys turi būti skirti įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairaus amžiaus, įvairių tautybių ir įvairių įsitikinimų žmonėms. LRT programose ir LRT interneto svetainėje neleidžiama įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. LRT informacinėse programose, komentaruose ir LRT interneto svetainėje pateikiama informacija turi būti pagrįsta, atspindėti įvairias politines pažiūras, o nuomonės ir faktinės žinios turi būti autorizuotos, patikrintos ir išsamios.“ Tuo tarpu praktikoje LRT egzistuoja neformalios lyčių kvotos laidų pašnekovams, tačiau kvotos skirtingų pažiūrų užtikrinimui nėra.
- „Žurnalistė prieš PR’ščiką?“
Būtent šiuo klausimu itin ironiškai atrodo ir situacijos absurdiškumą atskleidžia dabartinę direktorę palaikančiųjų teiginiai, kad LRT reikalinga profesionali žurnalistika, o ne viešieji ryšiai, todėl būtina palaikyti esamą direktorę. Tikra tiesa, kad LRT reikalinga profesionali žurnalistika, o e viešieji ryšiai. Paradoksas tas, jog būtent viešųjų ryšių specialistas Aistis Zabarauskas atstovauja profesionalios žurnalistikos požiūrį, o žurnalistė Monika Garbačiauskaitė Budrienė visą kadenciją LRT naudojo viešųjų ryšių misijai.
Pagrindinis skiriamasis žurnalistikos ir viešųjų ryšių bruožas, nepaisant daugybės kitų, yra jų tikslas – žurnalistikos tikslas yra faktiškai teisingai informuoti visuomenę apie sudėtingus tikrovės reiškinius, o viešųjų ryšių tikslas yra visuomenei suformuluoti konkretų užsakovo norimą požiūrį pristatoma tema. Kaip jau aptarta, būtent LRT nešališkumo ir žodžio laisvės klausimu būtent viešųjų ryšių specialistas užėmė profesionalios žurnalistikos principų diktuojamą poziciją.
- Savukynas kaip balsavimo raktas
Rinkimų fone įvyko įsidėmėtinas ir įdomus epizodas. LRT žurnalistas Virginijus Savukynas buvo LRT etikos kontrolierės pagal absurdišką LRT etikos kodekso straipsnį nubaustas už politikų kritiką.
Savo „Facebook“ paskyroje jis dar pernai vasarą parašė nuomonę, kad ministrė E. Dobrovolska pasielgė antikonstituciškai ir turėtų atsistatydinti. Tuo jis esą pažeidė LRT etiką ir gavo nuobaudą, nors Lietuvos Konstitucija ekspliciškai skelbia piliečių teisę kritikuoti valdžios atstovus ir nepatirti dėl to persekiojimo. Istorija sulaukė rezonanso. Savukynas apskundė šį sprendimą LRT tarybai ir taryba patvirtino jam nepalankų etikos kontrolierės sprendimą.
Kodėl? Nes kitaip nei renkant direktorių, šiuo klausimu vyko ne slaptas, o atviras balsavimas ir tokiame balsavime balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas buvo tarybos pirmininko balsas. Taip ir nutiko: balsai pasiskirstė tolygiai, nes visi supranta, kad Savukyno bylos vertinimas ir baigtis kartu bus ir esamos direktorės veiklos vertinimas, todėl bausmė jam yra palaikymas direktorei. Taip paaiškėjo, kad tarybos pirmininko E. Valatkos balsas tenka esamai direktorei ir – jei balsavimas nebūtų slaptas – nulemtų jos pergalę.
- Paklodės tampymas
Po dviejų nesėkmingų rinkimų galima stebėti, kaip ieškant išeičių iš aklavietės LRT direktoriaus rikimų paklodė tampoma sau palankia linkme. Kadangi aišku, jog tarybos pirmininkas palaiko esamą direktorę, esamos direktorės šalininkai viešai ragina ir kitaip spaudžia tiesiog rinktis atvirą (ne slaptą) balsavimą, taip suteikiant pirmininkui antrą balsą – už M. Garbačiauskaitę-Budrienę.
Tokį siūlymą dėstė teisininkas A. Šindeikis, politikas V. Juozapaitis ir daug kitų. Bandyta eiti diskreditacijų keliu: A. Zabarauską vaizduojant kaip neva prezidento G. Nausėdos statytinį, į viešumą išmestas G. Nausėdos paraiškos stotį į LKP faktas, turėjęs mesti šešėlį ir Zabarauskui. Vėliau tariamo antisemitizmo skandalas už žodį „sužydėjusi“ (pavartotą prasme „įgavusi žydišką tapatybę“) mėgintas prilipdyti, kaip numanoma, A. Zabarauską palaikančiam LRT tarybos nariui prof. K. Pabrėžai. Niekingai kvestionuoti jo mokslo laipsniai, prieš ideologinę cenzūrą susigūžusi universiteto administracija išsižadėjo savo sąsajų su mokslininku. Tikėtasi, kad gal susigūš ir atsistatydins ir pats Pabrėža. Bet ne. Taryba lieka esamos sudėties ir kol kas – aklavietėje.
- Ką gali Seimas?
Svarstyti siūlymai Seimui keisti LRT įstatymą ir pridėti dar vieną tarybos narį, tačiau akivaizdu, kad tokiu būdu parenkant, kas deleguos naująjį tarybos narį, būtų de facto tiesiogiai Seime renkamas naujasis LRT direktorius. Nors būta iš pažiūros gražių siūlymų, kad Seimas pridėtų nevyriausybines organizacijas, taigi ne politikus atstovaujantį LRT tarybos narį, nevyriausybinės organizacijos taip pat turi nesunkiai numatomą pasaulėžiūrinę kryptį ir turėtų favoritą. Tad problema taip neapeinam. To negalima leisti iš principo ir to tikrai neleis skirtingų grupių interesai. Pato situacija kol kas išlieka.
- Apibendrinimas
LRT direktoriaus rinkimai įstrigę dėl LRT įstatymo netobulumo ir nematyti aiškaus situacijos sprendimo. Esamos direktorės šalininkai viešumoje spaudžia atsisakyti slapto balsavimo ir taip leisti nuspręsti jai palankiam tarybos pirmininkui. Reikia pastebėti, kad kartu tai pasitikėjimo balsavimas esamai direktorei, kuri jau du kartus nesurenka tarybos daugumos palaikymo ir nepaisant tokio savo darbo vertinimo toliau teikia savo kandidatūrą, nenorėdama leisti permainų į LRT. Birželio 20 dieną vyko tarybos posėdis, turėjęs nulemti tolesnius žingsnius, tačiau jokia žinia po jo viešumoje nepasirodė. Kad ir kas bus nuspręsta, rinkimams būtinas didesnis viešumas: visuomenei atviri debetai, atviras rinkimų posėdis, kandidatų prisistatymas ir atsakymai į visus kylančius klausimus. LRT direktoriaus rinkimai yra svarbiausi šiemet rinkimai Lietuvoje, nes nulems tai, kokioje – laisvoje ar cenzūruotoje – viešojoje erdvėje gyvensime. LRT užduoda toną ir kol kas jis vienpusiškas. Šie rinkimai galėtų būti pirmuoju žingsniu link iš tiesų laisvo žodžio Lietuvoje.
