Vyriausybė penktadienį pritarė įstatymo projektui dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija: numatyta projektą įgyvendinti 2022 metais.
„Įstatymo projektu bus sudarytos būtinos teisinės, finansinės ir organizacinės sąlygos operatyviam fizinio barjero įrengimui“, – sakė įstatymo projektą pristačiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Naujas Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo bei lydinčiųjų įstatymų pataisų projektai kitą savaitę bus teikiami Seimui.
Premjerė Ingrida Šimonytė per Vyriausybės posėdį pranešė, kad projektus prašoma parlamente svarstyti ypatingos skubos tvarka, pakeitimai anksčiau šią savaitę buvo pristatyti Seimo frakcijoms ir esminių pastabų nesulaukė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad siekiant pastatyti sieną su Baltarusija reikia rasti „gerą balansą tarp dviejų užduočių: laikas ir maksimalus skaidrumas, net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis įgyvendinant projektą, nes vertė yra didelė ir atsakomybė yra didelė“.
Teikiamu nauju įstatymu būtų nustatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.
Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.
Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Premjerė I. Šimonytė anksčiau šią savaitę yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonę „Tetas“.
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
Autorė Milena Andrukaitytė
