Diskusijos dėl kirtimų Girulių miške ir toliau netyla. Raginame Vyriausybę koreguoti ankstesnės valdžios dar vasarą priimtą nutarimą dėl geležinkelio infrastruktūros vystymo planų. Siūlome į nutarimą įtraukti nuostatą, kuri įtvirtintų Girulių-Melnragės miško apsaugą nuo kirtimų.
Gruodžio pradžioje Vyriausybės vadovė viešai pareiškė, kad nepritaria planams statyti išorinį uostą dėl abejotinos ekonominės naudos ir teigė, kad uosto plėtra turi kitų alternatyvų. Aplinkosaugininkai tikisi, kad panašios pozicijos premjerė laikysis ir dėl geležinkelių plėtros Girulių miške, todėl oficialia peticija kreipėmės reikalaudami įtvirtinti miško apsaugą teisiniu būdu.
Kviečiame laikytis programos
„Naujosios Vyriausybės programoje žadama laikytis gamtą tausojančios politikos principų. Atėjo laikas pažadus vykdyti, todėl raginame Vyriausybę įtvirtinti nuostatą, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet kokių alternatyvų, galinčių turėti neigiamą poveikį Melnragės-Girulių miškui. Papildydama liepos 1 d. nutarimą teiginiu dėl miško apsaugos nuo kirtimų, Vyriausybė aiškiai išreikštų savo poziciją, nuramintų visuomenę ir žengtų žingsnį aplinkai draugiškesnės politikos link“, – teigia peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Jos įsitikinimu, tokia nuostata leistų visuomenei atsikvėpti ir užbėgti už akių tokioms situacijoms, kaip tarpušvenčiu, kai socialiniuose tinkluose pradėjo plisti nuotraukos iš kertamo Girulių miško. Nors vėliau paaiškėjo, kad nuotraukose užfiksuoti ne miško kirtimo, o geležinkelių apsaugos zonos valymo darbai, gyventojai pradėjo baimintis, kad geležinkelio plėtra gali būti pradėta vykdyti nepranešus apie tai visuomenei.
Visuomenės nuomonė aiški
I. Budraitė pastebi, kad Vyriausybės programoje taip pat žadama įtraukti visuomenę priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus, todėl politikė viliasi, kad į Klaipėdos miesto savivaldybės gyventojų apklausos rezultatus bus atsižvelgta ir surinkti duomenys padės Vyriausybei priimti gamtai ir gyventojams palankų sprendimą.
„Nepaisant karantino apribojimų ir įvairių techninių trikdžių beveik 15 000 Klaipėdos gyventojų pareiškė, kad prieštarauja sprendimui vystyti geležinkelio infrastruktūrą Girulių miško sąskaita. Tam pritarė vos 143 klaipėdiečiai. Tai, kad likę miesto gyventojai apklausoje nedalyvavo, nereiškia, kad jie pritaria miško aukojimui. Greičiau simbolizuoja faktą, kad nebuvo užtikrintos visos įmanomos viešinimo ir visuomenės įtraukimo priemonės. Manau, kad šie skaičiai yra pakankamai aiškus signalas, kad geležinkelio plėtra negali prasidėti be platesnio Vyriausybės ir vietos bendruomenės nagrinėjimo“, – sako I. Budraitė.
Būtina derinti interesus
Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai adresuotoje peticijoje teigiama, kad Melnragės-Girulių miškas turtingas retomis bei nykstančiomis laukinių augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, jų bendrijomis ir buveinėmis. Be to, autorių teigimu, jis prisideda prie geros oro kokybės palaikymo, triukšmo valdymo, kovos su klimato kaita, teikia ekosistemines ir rekreacines paslaugas gyventojams.
„Ekonominių valstybės interesų negalima iškelti aukščiau už aplinkosauginius. Reikia ieškoti kompromisinių sprendimų, kurie leistų derinti valstybės ūkio augimo, gamtos apsaugos ir visuomenės sveikatos bei gerovės interesus“, – tikina partijos pirmininkė.
Jei pateiktas dokumentas bus pripažintas reikalavimus atitinkančia peticija, ją turės nagrinėti Vyriausybės peticijų komisija. Jei komisija pripažintų pareiškėjų reikalavimus teisingais, Vyriausybė turėtų koreguoti 2020 m. liepos 1 d. nutarimą dėl transEuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų.
