2021 04 28
Šiandien Vyriausybė patvirtino naują Strateginio valdymo metodiką. Taip žengtas svarbus Vyriausybės vykdomos strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos žingsnis. Metodika įgyvendina 2020 m. birželio 25 d. Seimo priimtą Strateginio valdymo įstatymą, kuris padėjo pamatus į rezultatus orientuotam strateginio valdymo sistemos sukūrimui ir plėtojimui, sudarant prielaidas ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai, efektyviam valdžios sektoriaus finansų planavimui bei panaudojimui.
„Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka siekiama, kad valstybės strateginiai tikslai būtų suderinti su finansinėmis galimybėmis, o ministerijos žinotų savo ilgalaikius uždavinius ir išteklius, kad būtų suformuotas pagrįstas strateginių pokyčių portfelis bei stebimas pokyčio realizavimas nuo strateginio tikslo iki kiekvieno išleisto euro per vieną dokumentą – institucijos strateginį veiklos planą“, – sakė Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis.
Jis pabrėžė, kad tai pirmoji svarbi pertvarka, kuri jau pradėta įgyvendinti ministerijoms rengiant Nacionalinio pažangos plano (NPP) plėtros programas ir jų priemonių aprašus. Viešųjų finansų naudojimo efektyvumas bus užtikrinamas per kaštų ir naudos arba sąnaudų efektyvumo analize pagrįsto pokyčiui įgyvendinti reikalingo sprendimo geriausios alternatyvos pasirinkimą. Būtent per NPP plėtros programas bei jų priemones ir bus finansuojamos reformos ir kiti pokyčiai, kurių siekia aštuonioliktoji Vyriausybės savo programoje.
„Po ilgų diskusijų ir derybų, pasiektas susitarimas Vyriausybėje, kad kiekviena planuojama investicija būtų pagrįsta ir lėšos skiriamos tik didžiausią naudą sukursiančioms veikloms. Strateginio valdymo metodika pakloja pagrindus efektyviam valstybės finansinių išteklių planavimui ir panaudojimui, siekiant užsibrėžtų valstybės tikslų“, – sako finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
Ši pertvarka jau netolimoje ateityje leis išvengti Lietuvos viešuosius finansus kamuojančios chroniškos problemos – vadinamųjų amžiaus statybų, kai į ilgainiui (iki 2026 m.) išnyksiančią Valstybės investicijų programą buvo įtraukiami tinkamai nepagrįsti investiciniai projektai, dažnai neatitinkantys valstybės finansinių galimybių, nepasirūpinant investicinių projektų išlaikymo kaštais, taip kartais sukuriant ir perteklinę arba netvarią infrastruktūrą. Pagal naująsias daug griežtesnes planavimo taisykles, nustatytas šiandien patvirtintoje Strateginio valdymo metodikoje, investiciniai projektai bus tvirtinami tik įsitikinus, kad jie geriausiai sprendžia valstybės ir visuomenės problemas, o patvirtintam projektui bus garantuotas finansavimas visam jo įgyvendinimo laikotarpiui.
Antras svarbus pertvarkos akcentas – planavimui labai svarbus vidutinės trukmės biudžeto planavimas. Iki šiol N+2 metų perspektyva institucijų biudžetams buvo tik indikatyvi, o ne garantuota. Tuo tikslu Aštuonioliktosios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta: 1) vidutinės trukmės biudžeto sudarymo taisyklių parengimas ir įgyvendinimas, 2) bazinių išlaidų skaičiavimo metodikos parengimas ir integravimas į biudžeto formavimo procesą, 3) sisteminės valstybės biudžeto išlaidų peržiūros atlikimas ir jos rezultatų panaudojimas, kuris leistų efektyviau paskirstyti ir panaudoti valstybės biudžeto lėšas, įskaitant ir investicijoms įgyvendinti skirtas lėšas. Numatoma, kad naujos kokybės vidutinės trukmės valstybės biudžeto projektą Vyriausybė parengs ir Seimui teiks 2024–2026 metams.
Strateginio valdymo metodikoje detaliai aprašyti strateginio lygmens planavimo, programavimo ir veiklos lygio dokumentų struktūros ir turinio reikalavimai, subjektų, dalyvaujančių planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo procesų valdymo veikloje, atsakomybės ir funkcijos, planavimo dokumentų stebėsena, atskaitomybė ir pažangos vertinimas.
Strateginio valdymo metodikos nuostatos, apibrėžiančios valstybės biudžeto sudarymo principus pagal naują Strateginio valdymo sistemą, buvo integruotos į 2022–2024 m. valstybės biudžeto rengimo planą, patvirtintą Vyriausybės 2021 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 170.
Patvirtindama Strateginio valdymo metodiką, Vyriausybė taip pat nusprendė inicijuoti Strateginio valdymo įstatymo pakeitimą tam, kad būtų pakoreguota Seimo tvirtinamos Vyriausybės programos netinkama subordinacija (pagal galiojantį įstatymą) Vyriausybės nutarimu tvirtinamam NPP. Vyriausybė siūlys, kad NPP strateginius tikslus tvirtintų Seimas, o uždavinius (kaip ir ligi šiol) – Vyriausybė.
Į strateginius tikslus orientuotas valdžios sektoriaus finansų planavimas yra finansų ministro strateginis darbas (projektas), įeinantis į Ministro Pirmininko strateginių darbų (projektų) portfelį.
Daugiau informacijos apie valstybės strateginių tikslų ir finansų valdymo tobulinimą galima rasti čia.
Šią pertvarką įgyvendina Finansų ministerija kartu su Vyriausybės kanceliarija ir Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA).
