2021 06 01
Vaiko teisių užtikrinimas – ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos prioritetų centre
Suvienyti visos Europos Sąjungos jėgas, kad būtų gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos kiekvieno vaiko teisės, ir kad kartu su vaikais sukurtume sveikesnę, atsparesnę, sąžiningesnę ir lygią visų visuomenę – šie prioritetai nustatyti Europos Komisijos patvirtintoje Europos Sąjungos vaiko teisių strategijoje.
„Apie vaikų gerovę svarbu kalbėti ne tik Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga. Pagrindinių vaikų poreikių atliepimas, patenkinimas, teisė turėti mylinčią šeimą, namus, laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas, būti ugdomiems ir prižiūrimiems, nealkti ir nešalti, jaustis saugiai – tai pagrindiniai dalykai, į kuriuos turi teisę ne tik kiekvienas Lietuvos vaikas, bet ir kiekvienas pasaulio vaikas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, Europos Sąjungos vaiko teisių strategija išskirtinė tuo, kad ją kūrė ne tik valstybių narių, vaiko teisių organizacijų atstovai, bet ir patys vaikai: „Galima sakyti, kad šis dokumentas parengtas vaikams ir kartu su vaikais, nes kūrimo procese atsižvelgta į daugiau nei 10 000 vaikų nuomones ir pasiūlymus. Manau, tai svarbus, naujas žingsnis siekiant vaikų dalyvavimo sprendimo priėmimo procesuose“.
ES STRATEGIJA: ŠEŠIOS PAGRINDINĖS SRITYS IR SIŪLOMI VEIKSMAI
ES vaiko teisių strategijoje įtvirtintos 6 sritys, kurios šiuo metu yra pačios svarbiausios užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą:
* Vaikų dalyvavimas pilietiniame ir demokratiniame gyvenime: ES, kurioje vaikai turi galimybes būti aktyviais piliečiais ir visuomenės nariais.
* Vaikų potencialo išnaudojimas nepriklausomai nuo jų socialinės padėties: ES šalys kovoja su skurdu, skatina įtraukią ir vaikams palankią visuomenę, kokybiškas sveikatos ir švietimo sistemas.
* Vaikų apsauga nuo smurto: ES šalys užtikrina vaikams galimybę augti be smurto.
* Vaikams draugiškas teisingumas.
* Vaiko teisės skaitmeninėje ir informacinėje erdvėje: svarbu pasiekti, kad vaikai galėtų saugiai naršyti skaitmeninėje erdvėje ir naudotis jos teikiamomis galimybėmis be grėsmių.
* Vaikų teisių užtikrinimas visame pasaulyje: visapusiškai apsaugoti vaikus ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir krizių ar konfliktų metu.
KOKIA SITUACIJA ŠIUO METU LIETUVOJE IR KĄ SIŪLO ES?
Norint teigiamų pokyčių ir tobulėjimo, yra svarbu apžvelgti, kur mes esame dabar.
1. Vaikai turi teisę dalyvauti pilietiniame ir demokratiniame gyvenime. Mūsų šalyje vaikams vis dažniau suteikiama galimybė dalyvauti priimant svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, vaikų atstovai dalyvauja Tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje prie Vyriausybės, kuri nagrinėja su vaiko gerove, vaiko teisių apsauga ir įgyvendinimu susijusius klausimus. Vaiko nuomonės išklausymas įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Nustatyta, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Civilinis kodeksas taip pat užtikrina nepilnamečio vaiko dalyvavimą įgyvendinant jo teises.
Visgi, nevyriausybinių organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad patys vaikai ir jauni žmonės mano, kad nors jie gali išsakyti savo nuomonę šeimoje, mokykloje, kitose aplinkose, deja, į ją suaugusieji retai atsižvelgia priimdami galutinius sprendimus.
Ką sako ES Komisija? Siūlo imtis įvairių veiksmų: nuo vaikams suprantamų teisinių tekstų rengimo iki konsultacijų su vaikais įvairiais svarbiais klausimais, kaip, pavyzdžiui, ES lygmeniu dėl Konferencijos dėl Europos ateities ir dėl Klimato pakto bei žaliojo kurso įgyvendinimo.
2. Vaikai turi teisę išnaudoti visą savo potencialą nepriklausomai nuo jų socialinės padėties. Lietuva naudoja nemažai priemonių kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi: tai ir finansinė parama šeimoms, auginančioms vaikus, pavyzdžiui, vaiko pinigai, kuriuos kas mėnesį gauna pusė milijono vaikų, ir įvairios paslaugos vaikams bei jų šeimoms, nuolat plečiamas vaikų dienos centrų tinklas, finansuojami kompleksinių paslaugų projektai savivaldybėse, įtraukus ugdymas, Šeimos kortele naudojasi apie 17 tūkst. šeimų ir kt. Mažėja laikinai globojamų vaikų skaičius bei vaikų skaičius globos sistemoje, nes veikia daugiau įvairių pagalbos šeimai priemonių.
Orientuojamasi į prevencinę pagalbą šeimoms, siekiant užkirsti kelią krizėms, sudėtingiems atvejams. Pavyzdžiui, didžiuosiuose šalies miestuose diegiama Multidimensinė šeimos terapijos programa, kurios pagalba gali pasinaudoti ir aplink esančios mažesnės savivaldybės, įdiegtas Šeimos konferencijos metodas. Plečiama paslaugų centrų vaikams su negalia ir jų šeimų nariams infrastuktūra, o tuo pačiu ir paslaugos jiems.
Ką sako ES Komisija? Komisija kuria Europos vaiko garantijų sistemą kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi. Taip pat sprendžia vaikų psichikos sveikatos klausimus, užtikrina, kad mokyklose būtų tiekiamas sveikas maistas, nustato geresnius ankstyvojo ugdymo ir priežiūros standartus, taip kurdama kokybišką švietimą.
3. Smurtui prieš vaikus NE. Priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus ir centralizavus vaiko teisių apsaugos sistemą, šiuo metu yra taikoma vienoda praktika saugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, laiku reaguojant į vaiko teisių pažeidimus, ypač esant įtarimų, kad prieš vaiką smurtaujama. Nustatyta aiški reagavimo į galimus vaiko teisių pažeidimus procedūra, atvejo vadyba prieinama visoms šeimoms, kurioms jos reikia. Šeimoms efektyviau teikiama kompleksinė pagalba, įkurtos mobiliosios specialistų komandos, kurios teikia intensyvią pagalbą ištikus krizinei situacijai. Visa tai apsaugo vaiką nuo paėmimo iš šeimos sunkiu momentu ir padeda šalinti rizikas, veikia prevenciškai.
Lietuvos įstatymuose įtvirtintas fizinių bausmių vaikams taikymo draudimas visose aplinkose, taip pat ir šeimoje. Vaiko nepriežiūra pripažinta viena iš smurto formų. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už skirtingo pavojingumo fizinį smurtą prieš vaiką.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remia projektus, skirtus tiek pozityviai tėvystei, atsisakant smurtinių vaiko drausminimo būdų, tiek pagalbai vaikams, jau nukentėjusiems nuo smurto. Pavyzdžiui, finansuojama „Tėvų linija“, kompleksinės paslaugos nukentėjusiems nuo smurto vaikams ar netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams.
Ką sako ES Komisija? Valstybės narės raginamos kurti integruotas vaiko apsaugos sistemas, gerinti jų veikimą ir stiprinti atsaką į smurtą mokyklose. Taip pat priimti nacionalinės teisės aktus, kad būtų panaikintas fizinių bausmių taikymas bet kokioje aplinkoje.
4. Vaikai turi teisę į jų interesus atitinkantį teisingumą. Lietuvoje šiuo klausimu pastaruoju metu įvyko teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, priimti Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai, susiję su nepilnamečių apsauga baudžiamajame procese: numatyta, kad psichologo ir vaiko teisių apsaugos specialisto dalyvavimas nukentėjusių mažamečių ar liudytojų apklausose yra privalomas. Deja, teismuose nėra pakankamai psichologų, galinčių padėti apklausti vaikus.
Ką sako ES Komisija? Vaikas turi teisę į teisingumą, kad ir koks jo vaidmuo procese – nukentėjusiojo, liudytojo, įtariamojo, kaltinamo padarius nusikaltimą.
5. Vaikai turi teisę saugiai naršyti skaitmeninėje aplinkoje ir pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Lietuva nuo 2013 m. dalyvavo Europos Komisijos projekte „Saugesnis internetas“, kurio metu stiprinamos mokyklų bendruomenės ir šviečiami mokiniai, jų tėvai saugaus elgesio internete klausimais, vykdoma Saugesnio interneto jaunimo forumo veikla.
Dar trūksta didesnio dėmesio šiai sričiai, siekiant apsaugoti vaikus nuo patyčių internete, seksualinio išnaudojimo. Be to, interneto teikiamais privalumais gali naudotis ne visi vaikai su negalia ar esantys socialinėje atskirtyje. Karantinas ir nuotolinis mokymas ypatingai pabrėžė socialinę atskirtį šioje srityje.
Ką sako ES Komisija? Komisija atnaujins Europos strategiją dėl vaikams geresnio interneto, o siūlomu Skaitmeninių paslaugų aktu siekiama užtikrinti saugų naršymą internete.
6. Vaikų teisių užtikrinimas. Vaikų teisės yra visuotinės ir ES stiprina savo įsipareigojimą ginti, palaikyti ir įgyvendinti šias teises visame pasaulyje ir daugiašalėje erdvėje. Vienas iš organizacijos „Eurochild“ vaikų tarybos narių yra pasakęs: „Už gražias kalbas geriau tik geri darbai“.
2019 m. beveik 18 mln. (22,2 proc.) vaikų iki 18 metų ES gyveno namų ūkiuose, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis. Tai iš kartos į kartą lemia nepalankią socialinę padėtį, kuri daro didelį ilgalaikį poveikį vaikams – jie labiau linkę mesti mokyklą ir turi mažiau galimybių vėliau susirasti darbą. Tai dažnai sukuria nepalankių sąlygų ciklą tarp kartų. Tikimasi, kad Europos Sąjungos vaiko teisių strategijos įgyvendinimas sunaikins šį uždarą ratą ir suteiks lygias galimybes vaikams pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis.
