Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai. Apsaugoti vaikus nuo virusų ir apsisaugoti patiems padėti gali tik stiprus imunitetas ir apsaugos priemonės. Kokių apsisaugojimo priemonių turėtume imtis šeimoje esant ligoniui?
Farmacininkė Regina Molotkova sako, kad sergamumo peršalimo ligomis dažnis iš tiesų kinta priklausomai nuo amžiaus – maži vaikai serga kelis kartus dažniau nei suaugusieji. Jiems peršalimas gali trukti net iki dviejų savaičių. Nors vaikas gimdamas paveldi organizmo savybes, kurios ir lemia imuniteto atsparumą, sergamumui įtakos turi ir stresas, mityba bei kiti išoriniai veiksniai.
„Svarbu, kiek vaikas patiria įtampos, ar sveikai maitinasi, išsimiega, yra užsigrūdinęs. Šie veiksniai lemia, ar su virusu susidūręs mažylio organizmas sugebės lengvai jį nugalėti”, – išskiria vaistininkė.
Norint padidinti imuniteto atsparumą, naudinga sveikai maitintis, būti gryname ore, patariama grūdintis maudynėmis vėsesniu vandeniu. Vertėtų reguliariai vartoti vitaminą C, ežiuolės preparatus. Jei artimoje aplinkoje kažkas jau peršalo ar pajuto virusų simptomus, labai svarbu imtis apsisaugojimo priemonių. Susirgus vienam šeimos nariui, labiausiai saugoti reikėtų būtent mažuosius namų gyventojus.
Svarbios pirmos dienos
R. Molotkova sako, jog vaikams reiktų laikytis tų pačių apsisaugojimo priemonių, kaip ir suaugusiems, tik dar intensyviau. Turint kontaktą su sergančiu šeimos nariu, vaikams ypač rekomenduojama dėvėti medicinines kaukes.
Pasak vaistininkės, didžiausia tikimybė užsikrėsti yra per pirmąsias tris sergančiojo ligos dienas, iš kurių pirmoji dažniausiai net nejaučiama, nes simptomai nepasireiškia intensyviai. Vos vienam pradėjus čiaudėti ar kosėti, reikia imtis atsargumo priemonių. Vienas iš būdų užkirsti kelią užkrato plitimui – vienkartinių nosinaičių naudojimas.
„Jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis prisidengs burną ne ranka, bet vienkartine nosinaite, o po to ją išmes į šiukšliadėžę – tikimybė, jog bus užkrėsti sveiki šeimos nariai, gerokai sumažės”, – pažymi farmacininkė.
Tiesioginis kontaktas nėra būtinas
Virusai į aplinką sklinda čiaudint, kosint, pučiant nosį. Vaistininkė nurodo, kad patekę į aplinką jie nusėda ant įvairių paviršių, tad juos palietęs sveikas žmogus gali užsikrėsti net neturėdamas tiesioginio kontakto su sergančiuoju. Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų, ypač namuose esant ligoniui, gali padėti patalpų vėdinimas, reguliarus paviršių valymas ir, žinoma, teisingas rankų plovimas.
„Sudrėkinti rankas rekomenduojama vėsiu vandeniu, tuomet kruopščiai muiluoti pirštus ir tarpupirščius, galiausiai bent 10 sekundžių vandeniu plauti rankų paviršių, nes plovimo priemonių efektyvumas priklauso ir nuo jų vartojimo trukmės“, – svarbiausius principus pateikia farmacininkė.
Ji atkreipia dėmesį, jog net ir užsukti vandens čiaupą reikėtų naudojant popierinį rankšluostį, nes prieš plovimą prie jo lietėtės nešvariomis rankomis – šis paprastas būdas gali padėti sumažinti ligų plitimą namuose.
