Darbo ginčai Lietuvoje nėra tik sausa statistika – jie yra tūkstančių darbuotojų kasdienybė. Neteisėti atleidimai, neišmokėti atlyginimai, nesibaigiančios kovos dėl dienpinigių ar nepagrįstos materialinės žalos pretenzijos – už šių istorijų visada stovi konkretūs žmonių likimai.
Vienas teisininkas šioje srityje išsiskiria ypatingu atkaklumu ir principingumu. Lukas Čapas, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas ir profesinės sąjungos „Global Workers Alliance“ (GWA) pirmininko pavaduotojas, savo darbo filosofiją apibūdina aiškiai: „Nė vienas žmogus negali likti vienas prieš sistemą.“
Tai ne tušti žodžiai – tai principas, kuriuo jis vadovaujasi kiekvienoje situacijoje, kai reikia ginti pažeistas darbuotojo teises.
Charakterį formavo sportas
Su darbo teise Lukas susipažino anksti: baigęs universitetą pradėjo dirbti vienoje profesinėje sąjungoje, kur kasdien susidurdavo su įvairiausiomis ir dažnai sudėtingomis darbuotojų problemomis. Žingsnis po žingsnio jis nuosekliai gilinosi į įstatymų ir teismų praktikos subtilybes.
Dar 2015 metais Lukas analizavo kelias Darbo kodekso versijas – galiojančią, rengiamą ir būsimą. Tuomet suprato, kad šioje srityje vyksta nuolatinė evoliucija: teisės aktai turi prisitaikyti prie technologijų pokyčių, demografinių tendencijų ir europinių standartų.
„Darbo teisė yra gyvas įstatymas. Jis nuolat kinta, todėl ir mes privalome keistis kartu,“ – sako jis.
Šį požiūrį sustiprino ir sportas. Lukui boksas ilgą laiką buvo kasdienybė. Kovos ringe išmokė atkaklumo, disciplinos ir gebėjimo nežiūrėti atgal. Tik teisinėje veikloje, anot jo, atsakomybė dviguba: „Čia kovoji ne tik už save – čia kovoji už žmogų ir organizaciją, kurios vardą atstovauji.“
Darbdavių ir darbuotojų konfliktai: kas iš tiesų vyksta Lietuvoje
Lukas iš arti mato, kur ir kodėl pradeda byrėti darbo santykiai. Ir problema dažnai nėra vien tik neapdairūs darbuotojai ar piktybiški darbdaviai – situacijos gali būti daug sudėtingesnės.
Trys didžiausios problemos, kurias jis mato kasdien:
Neteisėti atleidimai.
Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių darbuotojai kreipiasi pagalbos, ypač sektoriuose, kur dažnai keičiasi vadovybė arba didelė darbuotojų kaita.
Neišmokėtas darbo užmokestis ir dienpinigiai.
Logistikos sektorius, pasak Luko, yra „klasika“ darbo ginčuose. Bylos neretai apima 2–3 metų mokėjimų istorijas – sumos susidaro įspūdingos.
Dokumentai, kurių darbuotojas nesupranta.
Ypač tai aktualu užsieniečiams. „Yra įmonių, kurios darbuotojui iš Uzbekistano pateikia darbo sutartį tik lietuviškai ir liepia pasirašyti. Tai – visiškai nesąžininga“, – sako Lukas.
Darbo ginčo sprendimas – ne karas, o derybos
Luko požiūris paprastas, bet labai sveikas: „Teismas – kraštutinė priemonė. Pirmiausia visada ieškau taikaus susitarimo.“
Teisminis konfliktas kainuoja abiem pusėms: darbuotojas praranda darbo vietą ir stabilias pajamas, darbdavys – patyrusį darbuotoją, kuriam reikia ieškoti pamainos ir skirti lėšų apmokymui. O tai – dideli resursai ir papildomos rizikos.
Pamoka iš švietimo sektoriaus: kaip „nauji ponai“ atsineša „naujus įstatymus“
Iš visų bylų, kurios jį užgrūdino, viena įstrigo labiausiai. Pasikeitus vadovui švietimo įstaigoje, per naktį buvo pakeista vidaus tvarka ir atleisti 25 metus lojalūs darbuotojai.
„Tai buvo klasikinis atvejis, kai naujas vadovas atsiveda savo komandą, visiškai ignoruodamas lojalumą ir kompetenciją,“ – sako Lukas.
Šiuo atveju pavyko laimėti – darbuotojų interesai buvo apginti. Tačiau ši istorija tik dar kartą parodo, kokie trapūs gali būti ilgus metus kurti santykiai.
Profsąjungos Lietuvoje: kodėl vis dar skeptiškas požiūris?
Lukas nekalba užuolankomis: Lietuvoje vis dar yra darbdavių, kurie profesines sąjungas laiko atgyvena ir netgi bando atkalbėti darbuotojus nuo narystės.
„Tai – neteisėtas veiksmas,“ – primena jis.
Problemą dar labiau pagilina darbo tarybos, kurios daug kur egzistuoja tik „popieriuje“. Formariai jos atstovauja darbuotojus, tačiau praktikoje dažnai vykdo darbdavio nurodymus.
Todėl Lukas pabrėžia:
„Tik profesinės sąjungos turi teisę vesti kolektyvines derybas. Tik jos realiai atstovauja žmogų, o ne darbdavio interesus.“
Ką žmogus realiai gauna tapęs profsąjungos nariu?
Tapęs profesinės sąjungos nariu žmogus pirmiausia gauna tai, ko dažniausiai pasigenda darbo santykiuose – realų atstovavimą ir apsaugą. Narys turi teisinę pagalbą ir palaikymą visose darbo ginčų stadijose; prireikus profesinė sąjunga jį atstovauja ir darbo ginčų komisijoje, ir teisme. Ten, kur veikia kolektyvinės sutartys, darbuotojai gauna papildomas socialines garantijas ir sustiprintą teisių apsaugą.
Darbuotojas taip pat tampa platesnio socialinio dialogo dalimi: nacionalinės ir šakinės derybos, kurias veda profesinės sąjungos, suteikia garantijas, kurių individualiai pasiekti būtų neįmanoma. Svarbi ir švietėjiška funkcija – nariams organizuojami mokymai ir seminarai padeda geriau suprasti savo teises ir tobulėti profesiškai. Ir, žinoma, profesinė sąjunga suteikia bendruomenę – situacijoje, kai darbuotojas susiduria su neteisybe, jis nebėra vienas.
Global Workers Alliance – ginami ir atstovaujami visi
GWA atsirado neatsitiktinai. Lietuvos darbo rinka sparčiai keičiasi – čia dirba vis daugiau užsieniečių, kurių teisės dažnai lieka neapgintos. Lukas pabrėžia, kad profesinių sąjungų pareiga yra atstovauti žmogų, nepriklausomai nuo to, kokį pasą jis turi.
Artimiausiais metais GWA siekia išsamiai nustatyti, kuriuose sektoriuose darbuotojai susiduria su didžiausiais sunkumais įsidarbinant, vykdant ar nutraukiant darbo santykius. Šios įžvalgos leis kryptingai teikti pagalbą tiek Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams, tiek vietiniams darbuotojams, užtikrinant sklandų ir sąžiningą darbą įmonėse ir institucijose. Kartu organizacija mato būtinybę stiprinti profesinių sąjungų derybinę galią, kad jų balsas būtų girdimas ne tik atskirose darbovietėse, bet ir platesniame socialinio dialogo lauke.
Lietuvos darbo rinkos ateitis: streikai sugrįžta
Nors 2016 m. Darbo kodeksas sugriežtino streikų reguliavimą, tai neužgesino darbuotojų aktyvumo – priešingai, protestų ir akcijų daugėja. Šiuo metu politikai svarsto streikų liberalizavimą.
Lukas tai vertina teigiamai: „Tam reikėjo ir politinės valios, ir profesinių sąjungų vieningumo.“
Žinutė darbuotojams: apie drąsą, orumą ir atsakomybę už savo ateitį
Lukas pabrėžia vieną esminę tiesą: susitaikymas su neteisybe yra pavojingas. Žmogus, kuris kartą ignoruoja savo teisių pažeidimą, nesąmoningai siunčia signalą, kad taip galima elgtis ir toliau. Tai tampa užprogramuotu pažeidimų ciklu.
Todėl jis ragina darbuotojus nedelsti ir nebijoti kreiptis pagalbos: profesinės sąjungos egzistuoja tam, kad žmogus neliktų vienas prieš sistemą. Vienas svarbiausių Luko patarimų jaunam žmogui, tik pradedančiam karjerą, yra paprastas, bet esminis – jungtis į profesinę sąjungą. Tai suteikia tiek praktinę apsaugą, tiek emocinę atramą, kai sudėtingose situacijose reikia ne tik teisinio žinojimo, bet ir žmogaus, kuris išklauso, supranta ir gina.
Jo įsitikinimu, šiandien profesinės sąjungos yra svarbesnės nei bet kada. Sparčiai kintanti darbo rinka, augantis darbuotojų mobilumas ir kai kur dar vis pasitaikantis darbdavių nenoras tartis su darbuotojais sukuria aplinką, kurioje organizacija tampa būtinu apsaugos sluoksniu. Nepaisant besikeičiančių laikų, vienas dalykas išlieka stabilus: profesinės sąjungos yra ir bus gyvybiškai svarbus darbuotojų balsas, realiai galintis pakeisti jų kasdienybę.
Norite daugiau sužinoti apie narystės profesinėje sąjungoje privalumus?
Susisiekite tel. +370 645 32250.
Nuotr. asmeninio archyvo, autorius – Lukas Navickas
