Kartais užtenka vienos neatsargiai ar neatsakingai išsakytos minties, kad būtų suteptas ne tik munduras, bet ir pasėjama abejonė jei ne tikėjimu, tai bent Viešpaties vietininkais žemėje. Štai Rusijos pravoslavų šventikai atvirai laimina karą Ukrainoje, iš sraigtasparnių krapina agresorių kariuomenės bazes pasienyje, kad apsaugotų jas nuo vis toliau skrendančių ukrainiečių raketų. Tačiau tai atskira potemė, ne šį kartą kalba apie oficialųjį Vatikaną ir popiežių Pranciškų. Jo vienas pasisakymas gegužės pradžioje sukėlė bruzdesį ne tik visuomenėje, bet ir, panašu, nemenką galvosopį Vatikano viešųjų ryšių strategams, kuriems teks gesinti šį politinį gaisrą.
Dalindamasis savo pastebėjimais Italijos laikraščiui “Corriere della Sera” apie Rusijos sukeltą karą popiežius Pranciškus užsiminė, kad nors ir negalėtų teigti, jog NATO buvimas kaimyninėse šalyse “išprovokavo” Maskvą, tačiau “galbūt palengvino” invaziją. Taigi, viso pasaulio laikraščiai netrukus pasipuošė antraštėmis, kad pasak popiežiaus, NATO aktyvumas imperines ambicijas puoselėjančios Rusijos pašonėje galėjo paskatinti agresiją.
Vatikano viešųjų ryšių specialistai, panašu, išsyk stvėrėsi už galvos. Nes viešose diskusijose netrukus pasigirdo daug bažnyčios lyderį smerkiančių žinučių. Vieni puolė aiškinti, kad Jono Pauliaus II-ojo laikais popiežius išsyk būtų pasmerkęs agresiją ir jos iniciatorių. Kiti prisiminė, kad dabartinis popiežius visais klausimais stengiasi pasisakyti pernelyg atsargiai bei aptakiai. O treti išvis replikavo, kad tokios humanitarinės krizės akivaizdoje popiežius pats turėjo vykti į Mariupolį, kad suteiktų viltį (o gal ir galimybę) apsiaustame mieste įkalintiems civiliams. Taigi, Vatikano viešosios nuomonės formuotojai turės rimto darbo gesindami šį gaisrą.
Situaciją švelnina tik tai, kad Pranciškus savo interviu pasmerkė šio karo “brutalumą” ir palygino jį su Ruandos pilietiniu karu praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kuris baigėsi tutsių mažumos genocidu. Be to, pasak popiežiaus, Šventasis Sostas nuo kovo vidurio prašė surengti Pranciškaus ir V. Putino susitikimą Maskvoje. “Žinoma, mums reikėjo, kad Kremliaus vadovas skirtų tam laiko. Kol kas nesulaukėme jokio atsakymo ir vis dar stengiamės, nors baiminamės, kad Putinas šiuo metu negali ar tiesiog nenori surengti šio susitikimo.”
Skaitytojams priminsime, kad po invazijos į Ukrainą pradžios popiežius Pranciškus ne kartą kritikavo karą ir žiaurumus, tačiau vengė aiškiai įvardyti kaltuoju V. Putiną, neva laikydamasis Vatikano užsienio politikos principų , pagal kuriuos jis palieka atviras duris galimam dialogui.
