Prieš beveik penkerius metus prasidėję kapitaliniai ilgus metus neprižiūrėtų Kauno gatvių atnaujinimai vis sparčiau plečiasi į miesto pakraščius. Nauju asfaltu padengus centrines gatves, vis daugiau darbų įsibėgėja kituose mikrorajonuose – tiek Vaišvydavoje, Rokuose, tiek ir Narsiečiuose bei Romainiuose.
Baigėsi anekdotai apie kraterius
„Dar prieš 5 metus visas miestas buvo „išartas“ duobėmis, o anekdotai apie kraterius Kauno gatvėse skambėjo pilnu garsu. Natūralu, kad žmonėms nusprendus pakeisti miesto kryptį, reikėjo nuo kažko pradėti. Ir pradėjome tvarkytis nuo miesto centro. Dabar galima tik pasidžiaugti, kad anekdotai baigėsi, o darbai iš miesto centro perėjo per visą Kauną ir pilnu tempu vyksta palei miesto ribas“, – teigia Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Kauno miesto savivaldybės specialistai šypteli prisimindami, jog seniau visą dėmesį tekdavo skirti vairuotojų skundams, atlyginant žalą už duobėse prakirstus ratus ar kitus automobilių apgadinimus. Dabar tokie atvejai tapo retomis išimtimis.
Per pastaruosius ketverius metus atnaujinta daugiau kaip 100 km gatvių su apšvietimu ir šaligatviais, nutiesta dar 37 km naujų šaligatvių bei 50 km dviračių takų.
Keturgubai didesnės investicijos
Taupydamas ir efektyvindamas veiklą, Kaunas atrado finansinių resursų ir juos nukreipė ten, kur reikėjo labiausiai, – į miesto tvarkymą. Anksčiau per metus į gatvių tvarkymą būdavo investuojama vos 7–8 mln. Eur, o nuo 2015 metų šis skaičius pakilo kone keturis kartus – iki 28 mln. Eur metams.
„Pačioje pradžioje kelių remonto įmonėms buvo lengvas šokas, kai pasakėme, kad frezuosime ir atnaujinsime ištisas gatves, o ne lopysime pavienes duobes. Gerokai sumažinome senąsias kainas, bet tuo pačiu davėme žodį kelininkams, kad jų technika Kaune galės nepertraukiamai dirbti visą sezoną – nuo pat įšalo pabaigos iki kitos žiemos.
Privatus verslas su pavydu žiūri į mūsų išsiderėtas sąlygas. Žinoma, dar ne viskas padaryta, bet jau dabar žmonės mato visai kitokį miesto veidą. Tuo pačiu auga ir gyventojų lūkesčiai – dažnas nori, kad darbai būtų atliekami visur ir iškart, tačiau atliekame tiek, kiek įmanoma fiziškai ir neprasilenkia su finansinėmis miesto galimybėmis“, – sako Kauno meras V. Matijošaitis.
Nuo stambių arterijų iki gatvelių
Kapitaliai atnaujintomis gatvėmis jau važinėja Vaišvydavos, Rokų, Narsiečių bei Romainių gyventojai.
Vaišvydavoje naujas asfaltas padengė didelę dalį Vaišvydavos plento, taip pat nebeliko žvyrkelio Garšvės gatvėje, renovuota ir Rokelių g. Čia pat iš pagrindų sutvarkytas Marijampolės plentas su jame besidriekiančiais tiltais ir viadukais. Jau rengiami projektai ir Didžiosios bei Piliuonos gatvių rekonstrukcijai.
Narsiečiuose iš pagrindų atnaujintos Vyčio Kryžiaus, K. Sprangausko gatvės, į pabaigą juda darbai Kalvarijų, J. Petruičio, J. Čapliko gatvėse. Šiuo metu rekonstruojamos Z. Tiškos, Naujadvario, Kanalo bei Vaitapilės gatvės, neilgai trukus darbai prasidės ir Gurguolių gatvėje.
Ne mažiau teigiamų pasikeitimų pajuto ir Romainių gyventojai. Čia miesto pastangomis atnaujintos Liucijanavos, Bivylių, A. Šapokos gatvės ir dalis Girios g. Dabar darbai vyksta likusioje Girios g. dalyje, o ateinančiais metais bus atnaujinama ir A. Šapokos g. jungtis su IX Forto gatve, kas žymiai pagerins Romainių gyventojų susisiekimą su Šilainiais ne tik automobiliais, bet ir dviračiais ar pėsčiomis. Taip pat baigiamas rengti B. Brazdžionio g. techninis projektas.
Jau baigti rengti projektai ir gauti statybos leidimai Rokuose esančioms Plytinės bei Rokų gatvėms rekonstruoti.
Ir tai tėra dalis naujai nutiestų ar atnaujintų gatvių šiose teritorijose. Planuose numatyta sutvarkyti visą šių teritorijų infrastruktūrą.
Skiriasi supratimas apie rekonstrukciją
Tiesa, gatvių remontą ne visi supranta vienodai. Pavyzdžiui, Kauno miestas, atnaujindamas gatves, ne tik tiesia naują asfaltą, bet ir greta rekonstruoja arba naujai kloja šaligatvius, įrengia gyventojų saugumą užtikrinantį apšvietimą, instaliuoja perėjų saugumo priemones.
Tuo tarpu Kauno rajone gatvių rekonstrukcija laikomas ir elementarus asfalto atnaujinimas. Tai ypač junta ties Kauno riba gyvenantys kauniečiai – miesto teritorijoje jie gali ne tik važiuoti šviežiomis gatvėmis, bet ir patogiai keliauti pėsčiomis naujais šaligatviais. Vos peržengus miesto ribą, vietomis turi pavojingai eiti kelkraščiu palei gatvę.
„Tai priklauso nuo požiūrio – ar dirbti tik dėl gražių skaičių, ar vis dėlto spręsti problemą kompleksiškai ir iš esmės. Matyt, kai kam nutiesti asfalto kilometrai statistikoje yra svarbesni už elementarų gyventojų saugumą. Miestui išties rūpi ne paviršutiniškas vaizdas – siekiame kiekvieną projektą įgyvendinti taip, kad žmonės pajaustų realų rezultatą, jog gyvena šiuolaikiškoje, civilizuotoje aplinkoje“, – pridūrė Kauno vicemeras A. Palionis.
Vis dėlto ir statistika rodo, kad Kaunas, net ir žiūrėdamas į rekonstrukciją žymiai plačiau, gali pasidžiaugti daug didesniu asfaltuotų kelių procentu. Kauno rajone keliai su asfalto danga sudaro 56,5 proc. viso kelių tinklo, o Kauno mieste – daugiau kaip du trečdalius (69,8 proc.).
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus informacija
