Politikams siekiant lituanistikai suteikti aiškią vietą Lietuvos teisėje, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija apsisprendė dėl lituanistikos sąvokos apibrėžimo, kurią bus siūloma įrašyti į Mokslo ir studijų bei į kitus įstatymus.
Šios komisijos nariai pritarė parlamentarės Agnės Jakavičiutės-Miliauskienės vadovaujamos darbo grupės parengtam lituanistikos apibrėžimui, numatančiam, kad „lituanistika yra humanitarinių mokslų srities mokslinių, šviečiamųjų ir kultūrinių veiklų visuma, kurios objektas yra lietuvių tauta, lietuvių kalba, Lietuvos istorija, kultūra, literatūra, menas, filosofija, visuomenės gyvenimas ir lietuviškosios tapatybės puoselėjimas“.
Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdyje pirmadienį jos nariai taip pat bendru sutarimu pritarė Paveldo komisijos pirmininkės doc. dr. Vaidutės Ščiglienės siūlymui lituanistikos sąvoką papildyti žodžiu „paveldas“. Pasak jos, tai yra neatsiejama lituanistikos dalis ir vienas svarbiausių lietuviškosios tapatybės išsaugojimo elementų. Todėl galutinė lituanistikos apibrėžties redakcija bus papildyta ir šiuo akcentu.
Pasak Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko pavaduotojos A. Jakavičiutės-Miliauskienės, komisijos sprendimas – ne vien terminologinis pakeitimas.
„Tai reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos valstybės požiūrį į lituanistiką kaip strateginę nacionalinės tapatybės sritį. Aiškiai įtvirtinta sąvoka taps tvirtu pagrindu mokslo, studijų, kultūros ir paveldo politikai, padės užtikrinti nuoseklesnį lituanistikos tyrimų, sklaidos ir puoselėjimo finansavimą, taip pat prisidės prie lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ateities kartoms“, – Eltai sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Komisijoje pasiektas rezultatas, jos teigimu, yra gražus pavyzdys, kaip bendras politikų, akademinės bendruomenės ir ekspertų darbas gali virsti ilgalaikę vertę kuriančiais sprendimais.
„Bendras sutarimas dėl lituanistikos apibrėžimo rodo, kad svarbiausiais valstybės tapatybės klausimais galime susitelkti ir veikti išvien. Lituanistika – tai ne tik mokslas. Tai mūsų kalba, istorija, kultūra, paveldas ir gyvoji tautos atmintis. Todėl jos vieta turi būti ne tik mūsų širdyse, bet ir Lietuvos įstatymuose“, – teigė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Ji pastebi, kad iki šiol teisės aktuose nebuvo oficialiai apibrėžta, kas yra lituanistika.
„Tai reiškia, kad viena svarbiausių lietuvių tautos tapatybę puoselėjančių sričių neturėjo aiškios teisinės sampratos. Siekiant šį teisinį vakuumą užpildyti, buvo suburta darbo grupė, kuri kartu su akademikais, kalbininkais, istorikais, kultūros ir paveldo ekspertais bei kitų sričių profesionalais ieškojo tokio lituanistikos apibrėžimo, kuris būtų moksliškai pagrįstas, atitiktų teisėkūros principus ir atspindėtų valstybės interesą“, – aiškino darbo grupei vadovavusi A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Rengianti lituanistikos apibrėžimą darbo grupė konsultavosi su Lietuvių kalbos institutu, Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Seimo kanceliarijos Terminijos komisija.
Darbo grupė dėl lituanistikos prioriteto užtikrinimo dirbs toliau, siekdama sukonkretinti lituanistikos prioriteto tikslus, integruoti lituanistikos prioritetą į kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemą, įvertinti finansavimo kriterijus, ieškoti baltistikos plėtros galimybių Lietuvoje ir kt.
ELTA primena, kad Seimo sudarytoje lituanistine veikla besirūpinančioje komisijoje dirba 17 narių – 6 parlamentarai ir 11 įvairių ministerijų ir organizacijų atstovų.
Komisijai vadovauja opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Valdas Rakutis.
Parlamento Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija padeda Seimui ir Vyriausybei formuoti lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo valstybinę politiką, teikia pasiūlymus jos įgyvendinimo klausimais.
Ši komisija kasmet konkurso būdu skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.
