Seimas, minėdamas Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines ir vertindamas šimtmečiais trukusį Lietuvos žydų įnašą į pasaulio kultūrą ir Lietuvos valstybės kūrimą, Lietuvos žydų karių savanorių įnašą į Lietuvos valstybingumo atkūrimą 1918–1920 m., pakvietė šalies institucijas ir įstaigas skirti didesnį dėmesį puoselėjant Holokausto aukų atminimą, pagerbiant getų antinacinio pasipriešinimo dalyvius.
Priimta rezoliucija parlamentas paragino antinacinių rezistentų – geto pasipriešinimo dalyvių bei teisuolių, gelbėjusių savo kaimynus žydus, vardais pavadinti miestų ir miestelių mokyklas, gatves ir skverus. Respublikos Prezidentui rekomenduota suteikti Lietuvos getų antinacinio pasipriešinimo dalyviams karinius laipsnius ir apdovanojimus po mirties.
Seimas paragino sekti Plungės, Kėdainių, Biržų ir kitų Lietuvos savivaldybių pavyzdžiu ir pradėti ženklinti masinių žudynių vietas, atidengiant nužudytųjų vardus ir pavardes, o ne tik skaičius ir datas. Šalies savivaldybių prašoma neteikti gatvių, paminklų ir kitų atminimo vietų, siekiant įamžinti asmenis, galimai kolaboravusius su nacių totalitariniu režimu ir nerengti jų atminimui skirtų minėjimų. Dokumente paprašyta visoje Lietuvoje atnaujinti informacines kelio ženklų nuorodas į senąsias žydų kapines ir masinių žudynių vietas ir deramai jas tvarkyti.
Rezoliucijoje Vokietija raginama pradėti nacių okupacinės valdžios iš Lietuvos išvežtų žydų kultūros vertybių paieškas ir grąžinimą į Lietuvą, Rusija – grąžinti okupacinės sovietų valdžios nusavintą Lietuvos piliečių žydų turtą, grąžinti žydų „Liaudies banko“ finansinius aktyvus.
Seimas pakvietė atsakingas Vyriausybės institucijas kartu su Izraelio Valstybe aktyviau plėtoti bendrus švietimo, kultūros ir mokslo ir gynybos projektus. Be to, pasiūlyta įkurti Tarptautinę tarybą, skirtą sukurti Panerių memorialo ekspoziciją.
Vyriausybė pakviesta paskelbti, kad Vilniaus geto likvidavimo 80-ųjų metinių minėjimo renginiai vyks visoje Lietuvoje visus metus – nuo Vilniaus gero likvidavimo 1943 m. rugsėjo 23 d. iki Kauno ir Šiaulių getų likvidavimo 1944 m. liepos mėn.
Rezoliucijos rengėjai pasiūlė pakeisti Atmintinų dienų įstatymą ir rugsėjo 23-iąją paskelbti Lietuvos žydų genocido ir jų pasipriešinimo naciams atminimo diena.
Seimas rezoliucija pasmerkė Lietuvos politikų pasisakymus, turinčius bet kokių rasistinių ir antisemitinių požymių, o šalies teisėsaugos institucijoms pasiūlė vadovautis tarptautinės organizacijos IHRA patvirtintu Holokausto apibrėžimu.
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją, kurią inicijavo Seimo narys Emanuelis Zingeris, vieningai balsavo 111 Seimo narių.
