Valdantieji galėtų tikėtis Demokratų frakcijos paramos siūlymui dėl mokamų testų nevakcinuotiems darbuotojams, jei būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis už testus mokėti darbdaviui, sako frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis.
S. Skvernelis ketvirtadienį žurnalistams Seime patvirtino, jog opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ nedalyvaus balsavime dėl prezidento Gitano Nausėdos veto mokamiems testams, tačiau siūlo kompromisą.
„Mes laikysimės nuoseklios pozicijos, kaip ir laikėmės priiminėjant, nedalyvavom balsavime, ir galbūt valdantieji išgirs tuos siūlymus ir argumentus, kad kompromiso paieška yra labai svarbi. Kompromisas galėtų būti, kad tam tikram pereinam laikotarpy liktų darbdaviui tokia pareiga, o po to atsirastų darbdaviui arba darbuotojui, manau, kad tada būtų galima pretenduoti į mūsų balsus“, – sakė S. Skvernelis.
Tuo tarpu opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sako teigiamai vertinantis prezidento veto. A. Sysas argumentuoja, kad prievolė mokėti už testus turėtų tekti darbdaviui, o ne darbuotojui.
„Vertinam teigiamai, mes ir kreipėmės į prezidentą, kad būtų vetuota, ir manome, kad tai teisingas sprendimas, jei mes norime valdyti pandemiją, nes testavimas nėra vakcinavimas. (…) Norėčiau priminti, kad ne tik Lietuvos įstatymai, bet ir Europos direktyva aiškiai kalba, kad darbuotojai bet kokiu atveju negali mokėt už saugą ir sveikatą darbe“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė A. Sysas.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Aurelijus Veryga šalies vadovo veto irgi vertina teigiamai, o Vyriausybės siūlymą vadina netaiklia priemone.
Pasak A. Verygos, didžiausia problema yra vyresnio amžiaus nepasiskiepiję žmonės, o prievolė darbuotojams patiems susimokėti už testus niekaip nepaskatins skiepytis vyresniųjų.
„Ta priemonė visiškai netaikli, jei kas galvoja, kad nustačius mokamus testus darbuotojui darbo vietoje dėl to pasiskiepys senjorai 75+, kurie didžiausia problema šiandien, aš nematau nei ryšio, nei logikos“, – žurnalistams sakė A. Veryga.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį vetavo Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimus, kuriais buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Valdantieji siekia prezidento veto atmesti.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams yra sąmoningas skiepijimo progreso stabdymas.
„Atrodo, kad Prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas, tai turbūt toks būtų komentaras. Koks bus balsavimas, pamatysite Seimo salėje“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.
Premjerė argumentuoja, kad šiuo metu skiepai prieinami visiems ir yra nemokami, todėl profilaktiniai testai darbuotojams, kurie nesutinka skiepytis, neturi būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.
„Turint minty, kad vakcina prieinama tikrai visiems, vakcinos yra nemokamos, tai alternatyvūs pasirinkimai turbūt turėtų ir kainuoti tiems žmonėms, kurie tuos pasirinkimus daro“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ji dar kartą paragino žmones skiepytis nuo COVID-19, kadangi tai yra „efektyviausia apsauga“.
Vyriausybės vadovė, komentuodama prezidento veto, perfrazavo šalies vadovą, prieš kelias savaites kritikavusį Vyriausybę dėl „dirbtinai sulėtintų skiepijimosi tempų“.
„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – spalio pabaigoje sakė prezidentas.
Šalies vadovas pataisas vetavo argumentuodamas, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti privalomojo sveikatos tikrinimo – testavimo dėl užkrečiamosios COVID-19 ligos – prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus.
Tai, anot Prezidentūros, reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.
Autorė Milena Andrukaitytė
