ES atveriamos galimybės kultūros bei paveldo srityse gali atnešti didžiulių pokyčių ne tik konkrečiose vietovėse, bet ir vietos bendruomenėse, o Kaunas – puikus to pavyzdys. Taip teigė kultūros ministras Simonas Kairys, šiandien Briuselyje dalyvaudamas ES kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrų taryboje.
Kartu su kolegomis iš kitų šalių S. Kairys dalyvavo politinėje diskusijoje „Kultūros paveldas ir teisės į paveldą darnaus vystymosi ir Europos ateities kontekste“, kurioje kultūros ministras pristatė ir Lietuvos paveldo politikos kryptis.
„Lietuvoje formuodami kultūros paveldo politiką siekiame integruoto požiūrio į materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą ir išsaugojimą, visuomenės įtraukimo. Planuojame tobulinti teisinę bazę pripažįstant kultūros paveldą viešuoju interesu, nustatant suinteresuotos visuomenės dalyvavimo mechanizmus paveldo atpažinimo, tyrimų, interpretavimo, apsaugos ir sklaidos procesuose. Taip pat planuojame nustatyti poveikio paveldui vertinimo mechanizmą numatydami konsultacijas su visuomene“, – kalbėjo S. Kairys. Pasak jo, aktyvų šalies visuomenės domėjimąsi paveldu Lietuvoje liudija ir kultūrinio turizmo plėtra, aktyviai naudojamos Kultūros paso siūlomos veiklos, susijusios su kultūros paveldu.
Kultūros ministro nuomone, aktyviau dalintis gerosiomis praktikomis dėl darnaus kultūros paveldo valdymo būtina visos ES lygmeniu, pasitelkiant ir tokias europines iniciatyvas kaip Europos paveldo ženklas. „Lietuvos siekis įrašyti Kauno modernizmo architektūrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą paskatino didelį pokytį sutelkiant Kauno bendruomenes, didinant modernizmo architektūros svarbą visuomenėje, pasididžiavimą šiuo paveldu. Būsimoji Kaunas – Europos kultūros sostinė programa taip pat svariai prisidėjo prie šio proceso. Kaunas yra puikus pavyzdys, kaip ES galimybės atneša pokytį konkrečioje vietoje ir vietos bendruomenėje“, – tarybos nariams teigė S. Kairys.
Šiandien taryboje buvo patvirtintos išvados dėl kultūros, aukštos kokybės architektūros ir apstatytos aplinkos kaip itin svarbių Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos elementų, taip pat išvados dėl europinio audiovizualinio ir žiniasklaidos turinio pasiekiamumo ir konkurencingumo didinimo.
Pasak S. Kairio, Naujojo europinio bauhauzo iniciatyva yra dar vienas puikus įrankis ne tik tikslingiau ir efektyviau panaudoti finansinius išteklius, bet ir telkti visuomenę, didinti jos įsitraukimą kuriant kokybišką, tvarią, įtraukią gyvenamąją aplinką.
„Siekdami įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus turime didinti ne tik materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo, bet ir kultūros ir gamtos paveldo apsaugos sinergiją. Prieš du mėnesius Vyriausybės patvirtintame Lietuvos teritorijos bendrajame plane įtvirtintas kultūros paveldo ir saugomų teritorijų integralumas. Tai svarbu siekiant išsaugoti susiformavusį šalies kultūrinį kraštovaizdį“, – kalbėjo Lietuvos kultūros ministras.
Jo teigimu, reikalinga ir toliau stiprinti ES institucijų bei UNESCO bendradarbiavimą, vystant tokius bendrus projektus kaip interaktyvaus Pasaulio paveldo ir Natura2000 vietoves vaizduojančio įrankio sukūrimas.
