Rusija tęsia agresiją prieš Ukrainą, kurią pradėjo 2014 metais, o atnaujino 2022 m. vasario 24 d. Pagrindiniai mūšiai vyksta šalies rytuose. Pietuose okupantai pasitraukė iš kai kurių pozicijų, o Ukraina laukia didelio kiekio vakarietiškos ginkluotės, kuri pakeliui. Kol ji pasieks frontą, Rusija mėgina užgrobti kuo daugiau teritorijų.
***
Rusija pradeda atitraukti savo karius iš pozicijų Ukrainos pietuose. Apie tai praneša Amerikos Karo tyrinėjimų institutas (ISW). Analitikų teigimu, okupantai taip elgiasi dėl dviejų priežasčių: siekdami arba perkelti mūšiuose nukentėjusius dalinius į užnugario rajonus,
arba sustiprinti Rusijos gynybą Chersono srities šiaurės vakaruose.
Tačiau šiuo metu ISW negali patvirtinti šių pajėgų buvimo vietos. Be to, Rusijos pajėgoms nepavyko atgauti priešakinių pozicijų vakariniame (dabar Ukrainos kontroliuojamame) Ingulo upės krante.
Anksčiau Zaporožės regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Staruchas pranešė, kad Rusijos okupantai išveda karius iš Melitopolio ir dalies Vasiljevkos rajono, esančio maždaug už 45 km į pietus nuo Zaporožės miesto, galbūt vykdydami rotaciją. Pasak jo, okupantai juda Chersono kryptimi.
ISW anksčiau pranešė, kad Rusijos pajėgos nuo gegužės pabaigos Vasiljevkoje ir Melitopolyje kaupia personalo atsargas ir pasenusius tankus T-62.
“Rusijos pajėgos gali dislokuoti šiuos karius, kad jie gintų užimtas pozicijas nuo Ukrainos kontratakų Chersono srityje. Jie taip pat dalyvavo mūšiuose trijose fronto gyvenvietėse, tačiau birželio 7 d. nepradėjo puolimo Zaporožės srityje”, – sakė ekspertai.
Priminsime, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavojingiausiomis fronto kryptimis pavadino Zaporožę ir Severodonecką. Pastarojo kontrolė ne kartą perėjo iš rankų į rankas. Rusija skelbia užėmusi gyvenamuosius rajonus, pramoninę dalį antradienį toliau kontroliavo Ukrainos pajėgos.
***
Pirmoji įranga iš JAV pagal panaudos sutartį (Lend Lease) Ukrainą turėtų pasiekti maždaug po 2-3 savaičių. Šią informaciją antradienį, birželio 7 d., laidoje “Feygin Live” pateikė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius.
Pasak jo, karinė įranga iš JAV į Ukrainą gabenama dideliais transporto laivais.
“Turite suprasti, kad Amerikoje jie kraunami ilgai – dvi savaites, tada 10-12 dienų plaukia per Atlantą, tada atplaukia į Europą, tada iškraunami. Turite suprasti, kad tam reikia laiko, mažiausiai mėnesio”, – aiškino Arestovičius.
Gegužės 9 d. JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė Lend-Lease aktą Ukrainai. Ukrainos pusė galės išsinuomoti karinę įrangą ir ginkluotę, o po pergalės prieš Rusiją už ją sumokėti arba tiesiog grąžinti išlikusią įrangą.
Ekspertai įsitikinę, kad Ukrainai skolinama ginkluotė iš esmės pakeis jėgų pusiausvyrą. Todėl Maskva dabar bando pasinaudoti proga ir užgrobti kuo daugiau teritorijų Donbase.
***
Padėtis, kai nei Rusija, nei Kyjivas neįstengtų laimėti karo Ukrainoje, „nėra išeitis“, ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė interviu Jungtinės Karalystės dienraščiui „Financial Times“ ir dar kartą paragino kitas šalis teikti pagalbą jo vyriausybei.
Ukrainos pajėgoms įnirtingai priešinantis įsiveržusiai Rusijos kariuomenei dalyje šalies teritorijų susiklostė pato situacija. Pastaruoju metu Maskva sutelkė pastangas užimti daugiau teritorijų Ukrainos rytuose.
„Pergalė turi būti pasiekta mūšio lauke“, – sakė V. Zelenskis ir dar kartą paragino Vakarų valstybes teikti karinę paramą Ukrainai.
„Nusileidžiame pagal turimos technikos kiekį ir todėl nesame pajėgūs atakuoti, – aiškino prezidentas. – Patirsime vis daugiau nuostolių, o žmonės yra mano prioritetas.“
Paklaustas, ką Ukraina laikytų pergale, V. Zelenskis sakė, jog jeigu jo vyriausybė vėl kontroliuotų teritoriją, kurią kontroliavo iki Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją, tai būtų „rimta laikina pergalė“.
Vis dėlto jis pažymėjo, kad Kyjivas sieks „visiškai deokupuoti visą mūsų teritoriją“.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį ir rėmė prokremliškus separatistus, perėmusius kontrolę didelėje dalyje Ukrainos rytinio Donbaso regiono.
Paklaustas apie derybas su Rusija, įšaldytas nuo kovo pabaigos, V. Zelenskis sakė nepakeitęs savo pozicijos ir pridūrė, kad karas turėtų būti užbaigtas prie derybų stalo.
Prezidentas sakė esąs pasiruošęs tiesioginėms deryboms su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jis pabrėžė, kad Rusijoje „nebeliko su kuo kalbėtis“, išskyrus Kremliaus vadovą.
***
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį atvyko dviejų dienų vizito Turkijoje derėtis dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kuris sustojo dėl Maskvos vykdomų karinių veiksmų šalyje.
Naujienų agentūros AFP korespondentas matė, kaip S. Lavrovą atskraidinęs lėktuvas nutūpė Turkijos sostinės oro uoste.
Tai jau antroji S. Lavrovo kelionė į Turkiją šiais metais. Kovo 10 dieną Antalijoje jis buvo susitikęs su Turkijos ir Ukrainos kolegomis Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) ir Dmytro Kuleba.
S. Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą Serbijoje, kai kaimyninės šalys atsisakė praleisti jo lėktuvą per savo oro erdvę.
Jungtinių Tautų prašymu Turkija siūlosi lydėti laivų vilkstines iš Ukrainos uostų, nepaisant minų, nors kai kurios jų buvo aptiktos netoli Turkijos krantų.
S. Lavrovas, kurį lydi kariškių delegacija, trečiadienį susitiks su M. Cavusoglu.
Svarbiausias derybų klausimas yra saugaus jūrinio koridoriaus atidarymas grūdų, ypač kviečių, išvežimui iš Ukrainos per šiuo metu blokuojamus karo draskomos šalies uostus.
Turkijos žemės ūkio ministras Vahitas Kirisci (Vachitas Kirišdžis) leido suprasti, kad Ankara susitarė su Kyjivu dėl grūdų pirkimo už 25 proc. mažesnę nei rinkos kaina, pranešė vietos žiniasklaida.
„Tačiau jie (ukrainiečiai) susiduria su dilema dėl saugumo ir eksporto. Jie nori, kad mes, Turkija, būtume arbitrai. Derybos tęsiasi globojant JT“, – cituoja žiniasklaida ministrą.
„Mumis pasitiki ir Rusija, ir Ukraina“, – sakė jis.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu aptarė grūdų eksportą su Turkijos kolega Hulusi Akaru (Chulusį Akaru), sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
„Gynybos ministrai išsamiai aptarė saugios laivybos Juodojoje jūroje klausimus, siekiant išspręsti grūdų eksporto iš Ukrainos problemą“, – nurodoma jame.
***
Ukrainos karinės žvalgybos agentūra antradienį pranešė, kad Rusija iki šiol grąžino 210 ukrainiečių karių, žuvusių ginant pietrytinį Mariupolio uostamiestį, kūnus.
Agentūra nurodė, kad dauguma grąžintų palaikų yra kovotojų, žuvusių per kautynes paskutinėje Ukrainos pajėgų tvirtovėje – metalurgijos įmonėje „Azovstal“, kūnai.
Ukrainiečių karinė žvalgyba nepranešė, kiek dar ukrainiečių karių kūnų gali būti likę šios gamyklos griuvėsiuose.
Rusija dabar visiškai kontroliuoja smarkiai sugriautą uostamiestį. Žuvusių karių perdavimas buvo pradėtas praeitą savaitę.
Ukraina šeštadienį pranešė, kad abi pusės apsikeitė 320 karių palaikais – kiekviena šalis jų susigrąžino po 160. Kol kas neaišku, ar Rusijai buvo perduota daugiau žuvusių karių kūnų.
Apsuptos Ukrainos pajėgos gynė didelį „Azovstal“ kompleksą beveik tris mėnesius, kol galiausiai pasidavė gegužę, Rusijai nepaliaujamai atakuojant sausuma, tai pat iš jūros ir oro.
UNIAN.ua, BNS