Praėjusiame posėdyje Kaišiadorių savivaldybės tarybos nariai turėjo balsuoti dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos įstaigų valdymo reformos. Tačiau klausimas iš darbotvarkės išbrauktas, tarybos nariams susidomėjus kai kuriomis pikantiškomis detalėmis. Jos daro šią istoriją verta ne tiek kokio nors naujo žurnalistinio tyrimo, kiek, pirmiausia, pamfleto.
Ginčo esmė
Politine prasme diskutuojama tarsi dėl rajono sveikatos įstaigų centralizavimo. Ne visi medikai su tuo sutinka. Tam pirmiausiai priešinasi Žiežmarių pirminės sveikatos priežiūros centro kolektyvas. Jo atstovai nurodė, kad įstaiga finansiškai, dalykiškai ir kitaip atsigavo būtent tada, kai gavo autonomiją, kurią dabar norima panaikinti.
Posėdyje kalbėję medikai aiškina, kad nuo pat atitinkamos darbo grupės darbo pradžios būtent centralizacijos modelis buvo brukamas, nesvarstant funkcinio bendradarbiavimo ir kitų galimybių.
Gydymo įstaigų centralizacija, kurią propaguoja ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra kritikuojama ne tik vieno rajono vienos įstaigos darbuotojų, bet ir kai kurių apžvalgininkų. Antai Rimvydas Valatka gan taikliai tokią praktiką pavadino ligoninių-poliklinikų kolūkių kūrimu.
Na bet centralizuotas ar išsklaidytas įstaigų administravimas – koncepcijų ir racionalių galimybių klausimas. Tik štai krypsta jis netikėta linkme.
Lydinčios pikanterijos
Ne viskas, žinoma, įgarsinama tarybos posėdžiuose (galima būtų viešinti žymiai daugiau), bet smagu pasiskaityti šaltinių pasidalintu tarybos narių, advokatų ir medikų susirašinėjimu.
Nuo čia ir prasideda liūdnai linksma dalis. Mat administracinė kompetencija ir dalykiniai argumentai turi kur kas mažesnį poveikį rajono politikų sprendimams, nei … lovų ir kišenių reikalai.
Dar spalio mėnesį visus tarybos narius pasiekė buvusios Kauno medikės (pavardė redakcijai žinoma) laiškas. Jį pacituosiu kiek sutrumpintą. Pasak jos, labai tikėtina, kad sutikus steigti Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centrą pasirinktu būdu, mūsų gydymo įstaigose kils tikrų tikriausias chaosas.
Anot autorės, Kaišiadorių rajono ligoninės direktorius dr. Linas Vitkus (karštas centralizavimo šalininkas, kuris greičiausiai tikisi vadovauti „subendrinto katilo maišymui“, šiuose posėdžiuose tik išlavinta biurokrato kalba pabandė nušviesti menamai šviesias perspektyvas.
„Dr. L. Vitkus turi gerų patirčių. Štai Kauno 3-iojoje ligoninėje jis sudėliojo sau parankų administravimo mechanizmą, sodindamas į žemesnio rango vadovų krėslus žmones iš verslo pasaulio. Apie finansinius daktaro polėkius pasakojo ir spauda, aprašiusi kaip Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) vadovo konkurse nesėkmę patyręs L. Vitkus prieš palikdamas postą dar suspėjo itin aktyviai pasirūpinti gerų pažįstamų reikalais. Šias peripetijas išanalizuoti galite paspaudę šią aktyvią nuorodą. (nuoroda į „Lietuvos ryto“ publikaciją, red.past.). Beje, apie dr. L. Vitkaus nuodėmes galėtumėte perskaityti ir daugiau. Savu laiku tuometiniam RKL generaliniam direktoriui skaudžiai smogė pasirodęs “Kauno dienos” žurnalistinis tyrimas „Karjera – per lovą“. Tačiau labai panašu, kad šis iniciatyvus medikas tylą tiesiog nusipirko – straipsnis iš leidinio archyvų bei interneto paieškos sistemų dingo. O tuo metu RKL su šį žurnalistinį tyrimą paskelbusia bendrove per pusmetį pasirašė dvi 24,2 tūkst. eurų vertės sutartis, o 2018 m. sudarė dar vieną – 12 tūkst. eurų.
Todėl, gerbiami politikai, prašome jūsų nepasiduoti menamų gelbėtojų žavesiui. Susilaikykite nuo skubotų sprendimų, kurie mūsų rajono žmonėms gali kainuoti pernelyg brangiai,“ – rašo autorė.
Klausimas įstrigo
Jai ir tarybos nariams iškart grūmoja viena elitinių advokatų kontorų – „Motieka ir Audzevičius“, o tiksliau, jos vardu, Justinas Jarasevičius.
„Yra išreikšta nuomonė (kaip kitados sakydavo sovietų viršininkai – „jest mnenije“), kad Jums pateiktos informacijos turinys gali būti vertinamas kaip šmeižikiškas. Tuo pagrindu kompetentingiems Lietuvos Policijos pareigūnams pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. pradėjimo.
El. laišką siuntusio asmens minima publikacija, kur žurnalistu prisistatantis G. Šiuparis pateikė netikslią informaciją Dr. L. Vitkaus atžvilgiu, buvo vertinta Visuomenės informavimo etikos komisijos. 2019-12-03 nustatyta, kad žurnalistu save pristatantis asmuo pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 ir 32 straipsnius.
Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad turime nuomonę, jog minėta šmeižikiška informacija galimai buvo išsiųsta Žiežmarių pirminės sveikatos Priežiūros centro direktorės p. Laimutės Matkevičienės pavedimu taip bandant daryti neteisėtą įtaką tarybos narių svarstomiems klausimams.
(Kaip galima daryti įtaką klausimams, težino tik elitinių advokatų atstovas. Ir kas teisininkui rūpi – kliento reputacija tikro ar tariamo šmeižto kontekste, klausimai ar sprendimai? Kaip Švonderiui sakė profesorius Preobraženskis (skaitykite Bilgakovo „Šuns širdį“): pasivarginkite išsireikšti aiškiau,“ – red. past.).
Atsižvelgiant į Lietuvos Policijos pareigūnams pateiktą pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, prašome susilaikyti nuo gautos galimai šmeižikiškos informacijos platinimo ir/ar kitokio panaudojimo. Turint duomenų, kad informacija yra platinama ar kitaip naudojama, duomenys apie tokias veikas bus pateikti kompetentingiems pareigūnams,“ – sakoma elitinių advokatų laiške.
Liepia tylėti
Kitaip sakant, liepta tylėti, nes kitaip bus blogai.Tiesa, lrytas.lt savo publikacijos iš portalo resurso pašalinęs (šiam momentui) nėra. Tad tylos įžadų reikalavimai skambėtų komiškai.
Tarybos narys Virginijus Ceslevičius „slaptame“, kaip dalyviams atrodo, susirašinėjime pagrįstai stebisi: „Kokia paslaptis jei visiems išsiuntė? Dar neskaičiau, bet teks, nes skambino tyrėja ir apie tai klausinėjo. Nieks neužrdaudė viešinti info, o policija ikiteisminio [tyrimo] dar nepradėjo,“ – rašo politikas.
Tačiau…
Į kito savivaldybės politiko Vytauto Silvanavičiaus laišką, advokatas rašo: „Ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikti duomenys yra ne vieši ir todėl negali būti atskleidžiami.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnams priėmus sprendimus, kurie gali būti viešinami, apie juos nedelsiant informuosime,” – rašoma eiliniame pagrūmojime.
Kas nesupranta, paaiškinu:
Pirma, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo galima ne vieną kartą. Galima skųsti žemesnio pareigūno atsisakymą, jei toks būtų, aukštesniam. Paskui prokurorams, o paskui teismui. Tai gali tęstis ilgai, o iki tol – „visiems tylėti”? Iki to laiko, kol tąsymasis ir reforma praeis miesto arajono taryboje, ir dar kas tik nori.
Antra, 15 straipsnis. Atsakymo teisė (Visuomenės informavimo įstatymas)
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.
Trečia, 33 straipsnis (Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas) Draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai juos skelbti yra viešasis interesas arba šie duomenys yra viešai prieinami / paskelbti.
Kas kvailiausiai atrodo?
Visoje šioje velniavoje yra tikra tai, kad išties buvo Kauno eks. medikės minimas tekstas „Kauno dienoje”. Internetą paretušuoti, jei kas labai suinteresuoja, galima. Eilinis žmogelis net ir įrodytai melagingos informacijos apie save nepašalins, tačiau įtakingas ir su dideliais advokatais – gali.
Bet yra dar popierinis formatas. Lieka bbbliotekose. Tad… . Imkite, skaitykite ir spręskite.
O kvailiausiai čia atrodo visai ne publikacijoje aprašytas viršininkas, ne galimai, kažkaip susiderėjus, publikacijas šalinanti (užuot paneigimus ar patikslinimus, replikas paskelbusi) žiniasklaida.
Ne advokatas, kuris mano, kad vien jo sukurpto kreipimąsi į policiją pakanka visiems nutildyti, kol jis paskys.
Ne. Komiškiausi yra politikai. Visi tarpusavyje viską žino, marmaliuoja užkulisiuose, o gal (kas gali paneigti galimybę) ir dėl ko nors derasi? Tiksliau jie tragiškai komiški. Juk jie nesprendžia žmogaus kaltumo ar nekaltumo reikalo. Jų prievolė būtų pasikviesti aptariamą personą, bent į uždarus klausymus, pasidomėti – kiek reformos architekto ar jos buldozerio privataus intereso čia esama?
Bet kur jau ten. Kvailio vietoje norima palikti rinkėjus. Kam čia svarstyti, jei gali išlįsti, kas vėlgi paneigs, ir paties interesų uodega? Gal geriau jie tyliai palauks, kol viskas nurims, ir toliau stums iš anksto suderėtą (lovoje ar ne ) reformą?
Taigi, tokios naujienos iš beveik pusiaukelės tarp Vilniaus ir Kauno. Vodevilis tęsiasi. Prie progos galima bus atsigręžti ir darkart santūriai pasišypsoti. Na o rajono gyventojai… gali paklausti politikų – dėl ko jie solidariai ir bailiai tyli.Laukia, kol jų darb1ą padarys policija, idant galėtų jos tyrimo vienais ar kitais rezultatais prisidengti? Policija bus kalta, jei reformos rezultatai išlįs visiems per gerklę? Na tai jau tikrai…
p.s. Bet kuriame iš tekste minimų personažų bus suteikta replikos galimybė, jei tik jis panorės.
