Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos kalbos nusikaltimų bei šmeižimo. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. (Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) 2 d. ir 154 str. (Šmeižimas) buvo atliekamas dėl politinės partijos ,,Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo paskyroje 2024 m. lapkričio mėn. publikuotų trijų įrašų, kuriais, įtarta, buvo viešai paskelbta neapykantos kalba bei šmeižiama tuometinė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuroras nutarime nutraukti tyrimą nurodė, kad Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai socialiniame tinkle buvo nukreipti prieš partijas „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“, „Liberalų sąjūdis“, ,,Laisvės partija“ bei su partija „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ susijusius asmenis – Ingridą Šimonytę ir Vytautą Landsbergį. Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kurie neabejotinai ir neginčytinai patvirtintų, kad R. Žemaitaičio pasisakymai buvo nukreipti būtent prieš šių partijų narius ar kitus asmenis, kurie palaiko šias partijas, dėl jų politinių pažiūrų ir įsitikinimų, ar prieš kitą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, pasižymintį Baudžiamajame kodekse įtvirtintu saugomu bruožu.
Prokuroro nutarime nurodyta, jog, įvertinus R. Žemaitaičio socialinio tinklo paskyroje patalpintų trijų įrašų kontekstą, teigtina, kad minimų partijų ir tuo pačiu partijos „Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai“ lyderių įvardijimas juose galėtų būti suprantamas kaip kritika politiniams oponentams, tačiau ne kaip kurstymas prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl politinių pažiūrų ir įsitikinimų.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad viename iš R. Žemaitaičio įrašų naudojami konstatuojamieji ir vertinamieji teiginiai yra neigiamo ir propaguojančio priešiškumą pobūdžio. Taip pat konstatuojama, kad tokie R. Žemaitaičio teiginiai tik iš dalies atitinka tikrovėje vykusius įvykius ir yra hiperbolizuoti, tačiau, įvertinus politinį ir socialinį kontekstą, leistinas politikų kritikos ribas, šie teiginiai nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurios turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė – baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat, įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis dėl tirto I. Šimonytės šmeižimo, nenustatyta, jog R. Žemaitaitis, savo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle patalpinęs įrašą, prasidedantį žodžiais „Lietuvos naikintojai organizuoja riaušes?“, kuris vėliau buvo redaguojamas, per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą.