Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį dalyvavo Helsinkyje vykusiame Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime.
Aljansui priklausančių ir prie Baltijos jūros esančių valstybių aukščiausiojo lygio susitikime aptarti kritinės infrastruktūros apsaugos klausimai. Susitikimas surengtas NATO siekiant sustiprinti savo karinį buvimą Baltijos jūroje po įvykusių kritinės infrastruktūros objektų pažeidimo.
Prezidento teigimu, reikia pagirti Suomijos ryžtą ir greitą reagavimą sulaikant laivą „Eagle S“, kuris nutraukė „Estlink 2“ kabelį.
„Tai pavyzdys, kaip turime reaguoti: operatyviai fiksuoti pažeidimą, nustatyti įtariamuosius, sulaikyti laivą ir pateikti kaltinimus. Turime koordinuoti savo pastangas ir reaguoti kaip vienas. Turime pasiųsti ženklą Maskvai ir šešėlinio laivyno laivams, kad į trikdančius veiksmus nebus žiūrima lengvabūdiškai – teks susidurti su pasekmėmis ir atpildu. Tai – geriausias atgrasymo būdas“, – sakė šalies vadovas.
Prezidento žodžiais, negalima atmesti, kad paskutiniai 3 incidentai per pastaruosius 13 mėnesių, kai laivas, išplaukęs iš Rusijos uosto, tempė inkarą jūros dugnu ir sugadino povandeninę infrastruktūrą Baltijos jūroje, yra ne kas kita, o tyčinio sabotažo aktai.
„Turime priimti sprendimus, kurie padėtų operatyviai nustatyti infrastruktūros objektų pažeidimus, gerinti įtartinų laivų judėjimo stebėjimą, didinti patruliavimą Baltijos jūroje ir priskirti tam reikiamus pajėgumus. NATO turi visus būtinus pajėgumus, kad apsaugotų sąjungininkų infrastruktūrą. Vertinu greitą Aljanso reakciją ir sprendimą pradėti patruliavimą Baltijos jūroje. Lietuva yra pasirengusi prisidėti prie kolektyvinių NATO pastangų savo nacionaliniais pajėgumais, tam skirdama budintį laivą ir sraigtasparnį“, – teigė Prezidentas G. Nausėda.
Be to, pasak šalies vadovo, reikalinga sukurti koordinuotą platesnį regioninį tarptautinės teisės aiškinimą, kuris leistų imtis veiksmų prieš kritinės svarbos infrastruktūrai kenkiančius laivus.
Prezidentas taip pat pabrėžė, jog būtina siekti naujų Europos Sąjungos sankcijų Rusijos šešėliniam laivynui, kuris ne tik kelia grėsmę kritinei infrastruktūrai, bet ir kursto Kremliaus karo mašiną. Šalies vadovas pažymėjo, kad Rusijos šešėlinis laivynas gali būti naudojamas ne tik povandeniniams kabeliams nutraukti, bet ir ekologinėms nelaimėms sukelti. Todėl privaloma į tai skubiai reaguoti, griežčiau ribojant šių laivų patekimą į Baltijos jūrą.
Baltijos jūros valstybių NATO sąjungininkių viršūnių susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, Suomijos Prezidentas Alexanderis Stubbas, Latvijos Prezidentas Edgaras Rinkevičius, Estijos Ministras Pirmininkas Kristen Michal, Danijos Ministrė Pirmininkė Mette Frederiksen, Lenkijos Ministras Pirmininkas Donaldas Tuskas, Švedijos Ministras Pirmininkas Ulfas Kristerssonas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen.
