Saugumo situacija regione yra pavojingiausia per 30 metų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Rusijai telkiant karines pajėgas prie Ukrainos sienos.
„Norėčiau pabrėžti saugumo klausimo svarbą. Deja, matome Rusijos karinių pajėgų telkimą, stiprinimą palei Ukrainos sieną. Turbūt susiduriame su pavojingiausia situacija per pastaruosius 30 metų“, – prieš susitikimą su Europos Sąjungos lyderiais ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda, kaip praneša agentūra BNS.
„Kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie rytinį NATO flangą, apie Baltijos regioną“, – pridūrė jis.
G. Nausėda ragino Bendriją daryti viską, kad būtų išvengta Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą.
„Manau, kad turime pakankamai įrankių atgrasyti Rusiją. Pirmiausia, turime kalbėti apie sektorines, ekonomines sankcijas“, – dėstė prezidentas.
Jis teigė, kad greitų sprendimų dėl sankcijų greičiausiai nebus, tačiau pabrėžė besitikintis „vaisingų diskusijų šiuo klausimu“.
Lietuvos prezidentas teigė, kad galimą Rusijos pajėgų įsiveržimą aptarė ir su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) bei Bukarešto devyneto vadovais.
Šalies vadovas pabrėžė, kad ES veiksmai yra „tik dalis sprendimo“, mat reikalingi ir NATO veiksmai. Pasak jo, Baltarusijos ir Rusijos karinių pajėgų integracija kelia nerimą, nes tai palengvina galimybes Rusijai įsiveržti į kaimynines šalis.
„Tai apriboja mūsų laiką reaguoti į šiuos galimus įvykius. Manau, kad NATO turi koreguoti gynybos planus, strategijas, atsižvelgdama į tai, kas vyksta Baltarusijoje“, – kalbėjo jis.
Jis teigė, kad susitikime ES lyderiai turėtų aptarti ir klausimus, susijusius su rusiškų gamtinių dujų eksporto vamzdynu „Nord Stream 2“.
Naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) praėjusią savaitę pareiškė, kad šiam vamzdynui nebus leista veikti, jei vyks bet kokia nauja „eskalacija“ Ukrainoje.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių.
Šie manevrai kelia didelį nerimą Vakarų šalims, baiminantis Maskvos puolimo. NATO perspėjo Rusiją, kad dėl to jai kiltų didelio masto „strateginių ir ekonominių“ pasekmių.
Maskva nuogąstavimus dėl įsiveržimo į Ukrainą neigia, o pajėgų telkimą aiškina siekiu neleisti Ukrainos įtraukti į NATO.
Šalies vadovo jau anksčiau pareikštuteigimu, nuo Rytų partnerystės iniciatyvos sukūrimo 2009 m. net trys šalys tapo ES asocijuotosiomis partnerėmis. Šalies vadovas akcentavo, kad asocijuotojo trejeto – Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo – pasirašytos sutartys su ES paskatino reformas ir demokratinę transformaciją šiose valstybėse, todėl būtina jas ir toliau remti, suteikiant visokeriopą pagalbą. Rytų partnerystės politika turi išlikti ES strateginiu ir geopolitiniu prioritetu.
ES ir Rytų partnerystės šalių vadovai susitikime priėmė deklaraciją, kurioje numatė bendros veiklos principus ir planus ateičiai.
Dar anksčiau Rusija parodė ir kitų užgaidų. Ji buvo pareiškusi, kad NATO turėtų oficialiai atšaukti 2008 metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą, tvirtindama, kad suteikdamos Maskvai garantijų, jog karinis blokas nebus plečiamas į rytus, Vakarų šalys užsitikrintų savo „fundamentalius“ interesus. Aljansas tokį ultimatumą atmetė, pabrėždamas, kad tai suverenios Ukrainos ir NATO reikalas.
BNS, Prezidento komunikacijos grupės ir „kauniečiams.lt” informacija.
