Tomas Rimkus
Šiais metais Kaune ir regione 102.9 FM bangų dažniu transliuojati radijo stotis „TAU“ savo klausytojams paruošė siurprizą – šeštadieniais 14 val. po pietų pasirodė nauja laida apie Kauno miesto istoriją „Kauno plokštelių fabrikas“. Šiemet laidose pasakota apie XX amžiaus 6 deš. pabaigos – 7 deš. pradžios įvykius. Laidos vedėjais tapo gidas, VšĮ „Unikalus paveldas“ direktorius Jonas Oškinis ir kolekcininkas, muzikinės dalies redaktorius Linas Turauskas.
Būtent šis laikotarpis pirmajam laidos „Kauno plokštelių fabrikas“ sezonui pasirinktas neatsitiktinai – juk tais metais, tai yra tarp 1954-ųjų bei 1964-ųjų Kaune įvairiais pavadinimais ir po įvairių žinybų globa veikė tikra plokštelių gamyba -buvo spaudžiamos 78 apsisukimų per minutę greičio šelako medžiagos plokštelės. Būtent jų muzika ir skambės visose „Kauno plokštelių fabriko“ laidose, ja maloniai pasidalino kolekcininkai kauniečiai Jonas Palys ir Česlovas Lesevičius bei kolega Tautvydas Paulius Laurinaitis.
Trofėjinė muzika ir kova su kosmopolitizmu Stalino laikais
Pokario metai iš naujo okupuotoje Lietuvoje ir visoje Tarybų Sąjungoje pasižymėjo keliais unikaliais fenomenais. Visų pirma, juos galima pavadinti “trofėjiniais” metais. Lygiai taip pat, kaip į Tarybų Sąjungą atkeliaudavo fabrikų gamybinės linijos, meno kūriniai, kaip atkeliaudavo kino filmai, taip buvo perrašomos ir trofėjinės plokštelės. Jau nuo 1944-ųjų buvo perrašoma pramoginė, dažnai šokių muzika. Tai – tokie kūriniai kaip „Ninon”, „Rio rita”, „Čigonas”, „Mažas olandiškas malūnas”. Jų plokšteles leidėjai žymėdavo raide “p” ( rusiškai “perepis‘“). Tokia “trofėjinė” šokių muzika buvo leidžiama iki 1957-ųjų metų. O tai reiškia viena – kad ir skurdžioje, sunkioje pokario realybėje norėjosi ir lašelio linksmybės, norėjosi… penktadieniais ar šeštadieniais ir šokti.
Antras fenomenas – kova su kosmopolitizmu. 50-ųjų pabaigoje ir atvirai persekiojama, pavyzdžiui, džiazo muzika. Juk nuo 1948 iki 1953 metų visoje Tarybų Sąjungoje vyko “kova“, kurios metu visa, kas atėję iš užsienio, iš Vakarų buvo laikoma įtartina ir kritikuotina. Dabar net keista girdėti, net Lietuvoje nukentėjo net tokie rašytojai kaip Vincas Mykolaitis Putinas už 1950-ųjų poezijos rinkinį “Sveikinu žemę”, ar “netinkamas pjese” parašę kauniečiai Ieva Simonaitytė ir Juozas Grušas. Be abejo, kritiško ar net grasinančio žodžio iš stalinistinių veikėjų susilaukdavo ir kompozitoriai. Galbūt todėl 1948 metais paveiktas piktos kritikos pagal oficialią versiją nusižudė Juozas Pakalnis, širdies liga mirė Juozas Gruodis.
Taikantis prie stalininių taisyklių reikėjo kurti XIX amžiaus pavyzdžio romantine stilistika ir garbinti rėžimą. Dar viena didelė paslaptis, kurią reikėdavo įspėti to meto menininkams – tinkamo “liaudiškumo” reikalavimas. Tai yra reikėdavo menininkų sąjungos vadovybei neabejotinai parodyti, kad esama kūryba artima savosios liaudies mintims. Ir todėl tikrai – ne kosmopolitinė.
Kas tas „Atšilimas“?
Iš tikrųjų, šis persekiojimų periodas realiai baigėsi tik 1953-ųjų pavasarį kartu su Stalino mirtimi. O tada prasideda tai, ką mes šiandien vadiname “Atšilimu“ arba rusiškai „Ottepel“. Iš tikrųjų, taip vadinosi jau pagyvenusio, Stalino premija apdovanoto rašytojo Iljos Erenburgo apysaka. Įdomu tai, kad karo metais Erenburgas buvo paskirtas „globoti“ į SSSR pasitraukusius lietuvių rašytojus. Artima draugystė jį siejo, tarkime, su poetu Eduardu Mieželaičiu…
Ir toks rašytojas iš karto po Stalino mirties parašo, ir jau 1954 pavasarį žurnale „Zvezda“ publikuoja romaną, pavadintą „Atšilimu“. Romano siužetas šiandien pasirodytų gan keistas – tai pasakojimas apie vieno gamyklos vadovybės konfliktų peripetijas. Tačiau jame atsiranda ir temos, kurios Stalino laikais būtų neįmanomos – sąžinės graužatis už nepagrįstus kaltinimus „gydytojų byloje“ ar „dėl formalizmo“, skyrybos dėl meilės nebuvimo ar… herojaus nelegalūs vaikai, gyvenantys kažkur Europoje.
Romanas „Atšilimas“ buvo ir giriamas, ir kritikuojamas, tačiau jis išlaikė laiko išbandymus – „atšlimu“ ir toliau dažnai vadinamas SSKP CK generalinio sekretoriaus Nikitos Chruščiovo vadovavimo laikotarpis. Na, o „Atšilimas“ baigėsi kartu Leonido Brežnevo atėjimu į aukščiausią SSSR valdžią, pagal kitą versiją – su Prahos pavasariu 1968-ais. Apie tai dar bus pasakojama kitose „Kauno plokštelių fabriko“ laidose.
Visą laidos „Kauno plokštelių fabrikas“ epizodą „Atšilimas“ galite rasti čia:
https://www.facebook.com/105038854256584/videos/890754921435962
kaunieciams.lt
Almantas Karčiauskas