2021 06 09
Vyriausybė pritarė, kad jauniesiems ūkininkams būtų suteikta pirmenybės teisė nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. O valstybės institucijoms būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti svarbius infrastruktūros projektus. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Jauniesiems ūkininkams – palankesnės sąlygos
Iki šiol Žemės įstatyme buvo nustatyta, kad visi ūkininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ir ūkininkavimo patirties, turi vienodą pirmumo teisę nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Žemės ūkio ministerijos siūlomas įstatymo pakeitimas suteiktų jauniesiems ūkininkams pirmenybę, palyginti su kitais ūkininkais, nuomotis valstybinę žemę – pagrindinę žemės ūkio verslo priemonę.
Lietuvos žemės ūkyje kartų kaitos problema ypač aktuali. Daugiau nei pusė žemės ūkio valdų valdytojų yra pensinio amžiaus ir tik 12 proc. – jaunesni nei 40 metų. Jaunųjų ūkininkų vis mažėja – 2008 metais jų buvo daugiau nei 41 tūkst., o 2020 metais – beveik 19 tūkst.
„Ši problema turėjo būti sprendžiama nedelsiant. Vyriausybės programoje numatyta skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, sudaryti sąlygas kartų kaitai kaimo vietovėse. Jaunieji ūkininkai Europoje vis dažniau renkasi tvarią ir ekologinę žemdirbystę. Skatinimas užsiimti žemės ūkio veikla turi būti ne tik mokant išmokas, bet ir taikant kitas priemones, kurios sudarytų palankesnes sąlygas jauniems žmonėms pradėti žemės ūkio gamybos veiklą ir ją plėtoti. Jauniesiems ūkininkams galimybė išsinuomoti žemės – ypač svarbi“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Svarbius servitutų sandorius turėtų patvirtinti ne tik teismas
Vyriausybė taip pat pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti svarbius valstybės infrastruktūros projektus.
Šiuo metu Žemės įstatyme numatyta, kad servitutai (t. y. teisės į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžiančios naudotis tuo turtu) gali būti nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai numatoma tiesti kelius, takus, inžinerinės infrastruktūros tinklus ir kt. Tačiau valstybei priklausantys žemės sklypai gali būti ne tik išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai, tačiau ir valdomi patikėjimo teise valstybinės žemės patikėtinių. Pastarieji sklypai nepriskiriami prie žemės sklypų, kuriems servitutą nustatytų Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) – jiems servitutas nustatomas tik teismo sprendimu. Todėl pastaruoju metu susiduriama su situacijomis, kai dėl tokio teisinio reglamentavimo kyla sunkumų įgyvendinant svarbius valstybinius projektus.
Pakeitus įstatymą, servituto sandorius galėtų sudaryti ir NŽT, ir valstybinės žemės patikėtiniai. Taip būtų sutaupoma daug laiko ir finansinių išteklių – teismai nebebūtų apkrauti papildomu darbu, mažėtų projektų įgyvendinimo sąnaudos, o sklypas būtų greičiau naudojamas visuomeninei naudai.
