Vilnius, gegužės 29 d. (ELTA). 2024 m. vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 0,8 litro mažiau alkoholio nei tuo pat laikotarpiu prieš metus, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Nors tabako gaminių vartojimas taip pat mažėjo, pastebėtas ligų ir mirčių, susijusių su abiem šiais žalingais įpročiais, ūgtelėjimas.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 10,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, kai užpernai šis skaičius siekė 11 litrų.
Mažmeninėje prekyboje spiritinių gėrimų ir alaus taip pat parduota mažiau – pernai skaičius siekė 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų arba 162,4 tūkst. dekalitrų (5,3 proc.) mažiau nei 2023 m.
Tiesa, vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimai augo. Pernai jų parduota 4,3 mln. dekalitrų, arba 87,3 tūkst. dekalitrų (2,1 proc.) daugiau nei 2023 m.
Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,2 mln. dekalitrų arba 1,56 mln. dekalitrų (7,5 proc.) mažiau nei 2023 m.
Duomenų agentūros duomenimis, alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 4,5 proc. – tai iš esmės lėmė nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Labiausiai brango viskis 6,3 proc., vaisių vynas – 5,7 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 5,2 proc., vermutas – 5 proc., likeris – 4,9 proc., nespirituotas vynuogių vynas – 4,7 proc., importinė degtinė – 4,6 proc., putojantis vynuogių vynas – 3,7 proc., brendis – 3,6 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,2 proc., trauktinės – 3,1 proc.
Nepaisant to, 2024 m. didėjo beveik visų alkoholinių gėrimų gamyba.
Pernai, perskaičiavus į šimtaprocentinį alkoholį, buvo pagaminta 1 mln. 6 tūkst. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų – 10,9 proc. daugiau nei 2023 m.
Vynuogių vyno ir vermuto gamyba padidėjo 1,2 proc. – sudarė 602 tūkst. dekalitrų. Fermentuotų gėrimų pagaminta 3, 631 mln.dekalitrų – 6,4 proc. daugiau nei 2023 m.
Vertinant fermentuotų gėrimų gamybos mastą, mažiau pagaminta putojančių fermentuotų gėrimų (29,2 proc.), vaisių ir uogų vyno (10,9 proc.), bet augo sidro (88,9 proc.) ir neputojančių fermentuotų gėrimų (40,9 proc.) gamyba.
Daugiausia pagaminta alaus – virš 29,4 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus padidėjo 3,2 proc.
Panašios tendencijos vyrauja ir tabako statistikoje
Pernai 5,9 proc. mažėjo 15 metų ir vyresnių gyventojų tabako gaminių suvartojimas – vienam asmeniui teko 1 151 cigaretė, įsigyta mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse.
Cigarečių gamyba 2024 m., palyginti su 2023 m., sumažėjo 4 proc., cigarečių eksportas – 16,9 proc., importas padidėjo 26,2 proc.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 7,6 proc. Tai taip pat lėmė nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Augo su žalingais įpročiais susijusių ligų ir mirčių skaičiai
Higienos instituto duomenimis, pernai 677 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 52 asmenimis daugiau negu 2023 m., nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė beveik 1,6 tūkst. asmenų – 80 asmenų daugiau nei 2023 m.
Anot duomenų agentūros, tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių diagnozių skaičius pernai viršijo priešpandeminį lygį ir toliau šiek tiek didėjo.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27,7 tūkst. asmenų – nežymiai daugiau negu metais anksčiau.
2024 m. 100 tūkst. gyventojų teko 958 sergantys asmenys (2023 m. – 944).
Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (703,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (157,5 atvejo), alkoholinė kepenų liga (132,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Pernai 12,7 proc. padaugėjo alkoholio sukeltų polineuropatijų, tuo metu ypatingų epileptinių sindromų atvejų skaičius išaugo 11,1 proc., alkoholinės kepenų ligos atvejų – 5,8 proc., nežymiai sumažėjo tik nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, atvejų – 1,9 proc.
Vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 3,2 karto viršija moterų ligotumą. Didžiausias vyrų ligotumas buvo 50–54 m. amžiaus grupėje, moterų – 45–49 m. grupėje.
Kaimo gyventojų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,3 karto viršija miesto gyventojų ligotumą – didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 45–49 m. amžiaus grupėje, miesto gyventojų – 50–54 m. grupėje.
Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.).
Dauguma (77,3 proc.) mirusiųjų nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų buvo vyrai. Praėjusių metų duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 54,6 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (tarp miesto gyventojų – 47,7, kaimo gyventojų – 69,5).
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
