Pentagonas šeštadienį pranešė, kad du JAV kariai žuvo ir vienas dingo per Irano raketų ir dronų smūgius Jordanijoje.
JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad kariai žuvo penktadienį, kai JAV ir partnerių pajėgos „gynėsi nuo Irano balistinių raketų ir dronų atakų“.
Vienas JAV karys per mūšį dingo, keturi kiti buvo evakuoti į Jordanijos ligonines, socialiniame tinkle X pranešė CENTCOM.
***
Kuveitas pranešė, kad Iranas smogė į elektros ir vandens jėgainę bei naftos objektą, ir apkaltino taikantis į civilinę infrastruktūrą, karui Artimuosiuose Rytuose aštrėjant.
JAV septintą naktį bombardavo taikinius Irane, o Teheranas puolė JAV sąjungininkes Persijos įlankoje.
„Kita elektros ir vandens distiliavimo jėgainė buvo priešiško išpuolio taikinys, viename iš jėgainės komponentų kilo gaisras“, – sakoma Kuveito energetikos ir vandens išteklių ministerijos pranešime. Dėl atakos buvo išjungti keli elektros energijos gamybos blokai.
Tai buvo antras smūgis į Kuveito elektros ir vandens jėgainę. Pirmas, suduotas penktadienį, taip pat sukėlė gaisrą ir padarė žalos.
Šeštadienio atakos sukėlė du gaisrus atskirose vietose, buvo sužeisti keli ugniagesiai ir vienas darbuotojas, pranešė Kuveito priešgaisrinė tarnyba.
„Pakartotinis taikymasis į šiuos gyvybiškai svarbius objektus rodo sistemingą priešišką požiūrį, nukreiptą prieš civilines vietas ir gyvybiškai svarbią infrastruktūrą bei keliantį pavojų civilių gyventojų gyvybėms ir saugumui“, – teigė Užsienio reikalų ministerija.
Kuveito valstybinė naftos bendrovė pranešė apie sužeistuosius ir „didelius materialinius nuostolius“ po atakos prieš naftos objektą, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Kuna“. Ji teigė, kad objektas buvo evakuotas.
Vienas Kuveito gyventojas naujienų agentūrai AFP sakė, kad baiminamasi, jog karui paaštrėjus pagrindinės prekės gali tapti neprieinamos.
„Nuo šio ryto išaugo vandens ir konservų paklausa, baiminantis, kad bus paveiktos paslaugos ar tiekimo grandinės“, – sakė 61 metų Kuveite gyvenantis libanietis Hassanas Rayanas, dirbantis žiniasklaidoje.
Šalies nacionalinė oro linijų bendrovė pranešė, kad oro eismas Kuveito tarptautiniame oro uoste buvo laikinai sustabdytas dėl raketų ir dronų atakų, todėl dauguma skrydžių turėjo būti perkelti.
Pastarosiomis dienomis Iranas sustiprino atakas prieš Kuveitą ir Bahreiną, abiejose šalyse yra svarbių JAV karinių objektų. Bahreino kariuomenė pranešė, kad jos oro gynyba šeštadienį atrėmė „klastingų Irano oro atakų“ bangą, Menamoje gaudė sirenos ir griaudėjo sprogimai.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad nuo aušros oro pavojaus sirenos skambėjo penkis kartus, gyventojai buvo raginami slėptis. Anksčiau Irano kariuomenė pranešė, kad puolė Bahreine esančią aviacijos bazę, naudojamą Jungtinių Amerikos Valstijų, atsakydama į Amerikos smūgius, pranešė Irano valstybinis transliuotojas.
Anot Irano kariuomenės, dronai taikėsi į JAV karinių oro pajėgų lėktuvų angarus ir stovėjimo aikšteles, degalų saugyklas Šeicho Isos aviacijos bazėje bei kelis jungiamuosius tiltus Bahreine.
***
Niujorko meras Zohranas Mamdani nori suimti Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu artėjančio Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimo metu. Šis jo pareiškimas šeštadienį paskelbtame interviu sulaukė griežto B. Netanyahu stovyklos atsako.
„Manau, kad ministras pirmininkas Netanyahu turėtų būti Hagoje“, – „The New York Times“ sakė Z. Mamdani.
„Jis yra karo nusikaltėlis, Tarptautinis Baudžiamasis Teismas pateikė jam kaltinimus“, – sakė Niujorko meras.
Kairuolis Z. Mamdani, vadinantis Izraelį „apartheido režimu“, pridūrė: „Tokios nuomonės laikosi daugelis vien jau dėl to, ką jo veiksmai lėmė per daugelį pastarųjų metų“.
Z. Mamdani pripažino, kad nėra tikras, ar turi teisę įsakyti Niujorko policijos departamentui sulaikyti užsienio lyderį, tačiau aptaria tai su miesto teisininkų komanda.
„Padarysime viską, ką įstatymas man leidžia daryti Niujorke“, – sakė jis.
JT Generalinė Asamblėja, svarbus pasaulio lyderių susibūrimas, vyks rugsėjį JT būstinėje Niujorke.
Z. Mamdani yra žadėjęs pasiųsti Niujorko policijos departamentą vykdyti TBT ieškomų lyderių arešto orderius, įskaitant B. Netanyahu arba Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Hagoje įsikūręs TBT 2024 m. pareiškė turintis pagrįstų priežasčių manyti, kad B. Netanyahu yra atsakingas už įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, susijusius su Izraelio puolimu Gazos Ruože po precedento neturinčio „Hamas“ išpuolio 2023 m. spalio 7 dieną.
Izraelio ambasadorius Jungtinėse Tautose Danny Danonas pasmerkė Z. Mamdani.
„Užuot sutelkęs dėmesį į savo, kaip mero, pareigas ir kovojęs su kylančia antisemitizmo banga savo mieste, jis pasirinko kurstyti priešiškumą ir siekti spaudos dėmesio, puldamas Izraelio valstybę“, – socialiniame tinkle X parašė D. Danonas.
„Tai nieko nepakeis. Izraelio ministras pirmininkas atvyks į Niujorką, su pasididžiavimu kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją ir stos prieš pasaulį, kad pareikštų Izraelio tiesą ir jo tvirtą teisę ginti savo piliečius“, – sakė ambasadorius ir pridūrė, kad jeigu reikia ką nors suimti, tai turėtų būti Niujorko meras Z. Mamdani.
Neseniai Niujorko radijo laidoje B. Netanyahu apkaltino Z. Mamdani „Hamas“ rėmimu.
„Manau, kad jis slapta nekenčia Amerikos“, – sakė B. Netanyahu.
***
Izraelio aplinkos apsaugos ministras Iditas Silmanas priskyrė krokodilus ne prie laukinių gyvūnų, o prie „nelaisvėje užaugintų laukinių gyvūnų“ ir šis pakeitimas leidžia panaudoti roplius saugumo tikslais, įskaitant pabėgimų iš kalėjimų atgrasymui.
Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras, dar gruodį siūlęs krokodilais apsupti kalėjimą, kuriame kalinami palestiniečiai, panašiai kaip padaryta Floridoje Aligatoriaus Alkatraso imigrantų sulaikymo centre, palankiai įvertino sprendimą.
„Mąstote apie mėginimą pabėgti? Pagalvokite dar kartą“, – ketvirtadienį feisbuke parašė I. Ben Gviras ir pridėjo dirbtinio intelekto sugeneruotą savo atvaizdą su krokodilu ant pavadėlio bei užrašą: „Ministrai Ben Gviras ir Silmanas bendradarbiauja ir apsupa kalėjimus krokodilais!“.
Izraelio televizijos 13 kanalas pranešė, kad šalies Gamtos ir parkų administracija prieštaravo I. Ben Gviro pasiūlymui, kai jis praėjusiais metais buvo pateiktas pirmą kartą. Pakeitus klasifikavimą, už gyvūnus bus atsakinga ne administracija, o „saugumo įstaiga“. Tokia įstaiga galėtų būti Izraelio kalėjimų tarnyba, kuriai vadovauja I. Ben Gviras.
Trečiadienį pasirašytame įstatyme numatyta, kad Nilo krokodilus galima veisti su sąlyga, kad „juos laiko saugumo įstaiga (…) Gamtos ir parkų administracijos direktoriaus nustatytomis sąlygomis, kad jie nebūtų paleisti į laisvę, ir jei aplinkos apsaugos ministras nustato, kad jų laikymas yra būtinas saugumo sumetimais“.
Izraelio žiniasklaida pranešė, kad I. Ben Gviras ketina pasitelkti krokodilus aplink Ketzioto kalėjimą pietų Izraelyje, kur laikoma daug teroristinės grupuotės „Hamas“ narių, sugautų po jos 2023 m. spalio 7 d. išpuolio prieš Izraelį, išprovokavusio daugiau nei dvejus metus trukusį karą Gazos Ruože.
Pasak Izraelio televizijos, iš pradžių I. Ben Gviro pasiūlymas, pateiktas praėjusiais metais, sulaukė kelių Izraelio kalėjimų tarnybos pareigūnų pašaipų.
