Komikų grupės „Humoro klubo“ senbuvis, viktorinų knygų autorius ir čempionatų prizininkas Paulius Ambrazevičius kelionėse į Maltą ir Islandiją prisimena ne tik įspūdingus paplūdimius, krioklius, geizerius ir kitus kvapą gniaužiančius vaizdus, bet ir aplinkosauginius iššūkius, su kuriais teko susidurti. Milžiniškos automobilių spūstys, gatvės nusėtomis šiukšlėmis – to, ko turistai dažniausiai grįžę iš atostogų nenori atsiminti. Tiesa, viktorinų meistrui teko susipažinti ir su gerąja praktika, kai užtveriamas milžiniškas lankytinos vietos plotas, vien dėl tuo metu žydinčių gėlių ar vietiniai, nenustojantys pasakoti, kodėl būtina saugoti aplinką. Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu įdomūs keliautojais bei žinomi žmonės su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais jiems yra tekę susidurti ir kaip tai pakeitė jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.
Maltos Respublika dar kitaip vadinama Viduržemio jūros deimantu. Šioje salų valstybėje yra tik trys gyvenamos salos – Malta, Gozo ir Komino. Maltos sala nuo kitų skiriasi tuo, jog visos istorinės įžymybės, pavyzdžiui, Šv. Pauliaus katakombos, tokie muziejai kaip Šv. Jono katedros, Nacionalinis archeologijos ar vaizduojamosios dailės muziejai yra labai arti vienas kito, todėl tai yra ideali vieta tiems, kurie nori subalansuoto poilsio. Salą aplankiusiam P. Ambrazevičiui, įspūdį paliko ne tik žymūs objektai ir smėlėti paplūdimiai, tačiau ir šiukšlių krūvos gatvėse, siekiančios kelius.
P. Ambrazevičius, viešėdamas šalyje lankėsi St. Julians mieste, kuriame kasnakt verda triukšmingas naktinis gyvenimas. Čia gausu restoranų, barų, kino teatrų ir kitokių pramogoms skirtų vietų. Pasak P. Ambrazevičiaus, apie praūžusią naktį, kasryt byloja krūvos šiukšlių. „Ryte išėjęs į gatvę jausdavausi kaip po karo – plastikiniai bokalai, šiaudeliai ir maisto indeliai – tikrai ne tas vaizdas, kuris nuteiktų puikiai dienos pradžiai. Ko gero, vietiniams gyventojams ar miesto svečiams nesuprantama, kodėl negalima mesti atliekų tiesiog gatvėje, ir kodėl ilgai yrančios šiukšlės privalo būti rūšiuojamos“ , – teigia P. Ambrazevičius.
Norinčius pabėgti nuo miesto šurmulio ir labiau susipažinti su Maltos gamta keliautojus pasitinka dar viena opi problema – automobilių spūstys. Pasak viktorinų entuziasto P. Ambrazevičiaus, saloje Europos Sąjungos piliečiui eismas atrodo itin chaotiškas dėl daugybės transporto priemonių, kurios juda kita eismo juosta, nei įprasta. „Sala atrodo lyg vienas didelis kamštis, norint kur nors nuvažiuoti būtina iš anksto suplanuoti laiką ir įvertinti tai, kad kelionė gali trukti iki pusantros valandos, nors atstumas visai nedidelis“, – sako P. Ambrazevičius.
Tiesa, sekanti humoristo kelionė turėjo atvirkštinį efektą aplinkosauginiu požiūriu. Lankantis Islandijos saloje, humoristo dėmesį atkreipė ne tik krioklių šniokštimas ar geizerių išsiveržimai, bet ir vietinių gyventojų sąmoningumas aplinkosauginiais klausimais. Anot P. Ambrazevičiaus, Islandija – labai tvarkinga šalis, galinti didžiuotis nepaprasto grožio gamta ir žmonėmis, kurie ją vertina ir tausoja. Islandijoje yra net kelios rūšys augalų (angl. Amphibious Bistort, Pyramidal Bugle), kurios yra griežtai saugomos ir tai patvirtinti savo patirtimi teko pačiam P. Ambrazevičiui. Išsiruošęs aplankyti garsiojo ugnikalnio Hekla, humoristas suglumo – visas plotas aplink ugnikalnį buvo užtvertas dėl žydinčių tuo laikotarpiu gėlių. „Norintys pasiekti ugnikalnį galėjo keliauti 16 km pėsčiomis“, – teigia P. Ambrazevičius. Įspūdį paliko ir vietiniai gyventojai, kurie radę progą, visada pabrėžia, kaip svarbu yra tausoti gamtą. „Sutikti islandai pasakojo apie kopimą į Islandijos kalnus, rodė nuotraukas ir nuolat kartojo, kad turime saugoti savo gamtą, savo salą“, – prisimena P. Ambrazevičius.
Didelį susidomėjimą aplinkosaugos temomis demonstruojantis P. Ambrazevičius pasakoja ir apie kasdienius įpročius, ugdomus šeimoje. „Visuomet rūšiuojame atliekas, esame nusipirkę net komposto dėžę. Nenaudojame šiaudelių, atsisakome prekių plastikinėse pakuotėse, pavyzdžiui, dušo želės, o indaplovę įjungiame tik tada, kai ši yra visiškai pripildyta“, – teigia P. Ambrazevičius. Pasak humoristo, norint gyventi malonesnėje aplinkoje, kiekvienas turėtų pradėti nuo savęs, artimųjų, draugų, nes, anot P. Ambrazevičiaus, įpročiai – užkrečiami.
Š. m. lapkričio 20 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA), bendradarbiaudama su Lietuvos geografijos mokytojų asociacija (LGMA), Kauno technologijų universitetu (KTU). Olimpiados tikslas – šviesti moksleivius aplinkosaugos tema, skatinti juos domėtis, formuoti aplinkai draugiškus įpročius.
„Tinkamo ir saugaus elektronikos atliekų sutvarkymo finansavimas – yra EPA pagrindinis veiklos tikslas ir elektronikos gamintojų bei importuotojų socialinė atsakomybė. Skiriame ypatingą dėmesį gyventojų edukacijai apie tinkamą elektronikos atliekų išmetimą, taip pat siekiame skatinti atsakingą elgesį, tausojant gamtos resursus, nevartojant pertekliškai. Todėl į pasiruošimą olimpiadai įtraukiame ir tokias temas kaip žiedinės ekonomikos svarba, „zero waste“ filosofija, pateikia paprastus ir kasdienei praktikai tinkančius pavyzdžius. Šiemet olimpiados pasiruošimo medžiagoje pateikiami ir žinomų žmonių bei įdomių keliautojų pasakojimai apie aplinkosauginius iššūkius, su kuriais jiems teko susidurti. Kiekviena istorija skirtinga, įtraukianti ir skatinanti keisti įpročius kasdieniame gyvenime. Manome, kad labai svarbu ugdyti socialiai atsakingą naująją kartą“, – pasakoja EPA socialinių projektų vadovė Imanta Baltrūnaitė.
