Užsienyje studijuojantys jaunuoliai po truputį ruošiasi naujiems mokslo metams. Kai kurie jų jau žino, kad galės sugrįžti į auditorijas bent iš dalies, tačiau neaiškumų dar likę nemažai.
Dauguma užsienio universitetų yra nusitekę optimistiškai ir tikisi, kad naujais mokslo metais studentai galės grįžti auditorijas, arba bent laikyti seminarus. Patys studentai sako, kad kol kas neaišku, kaip atrodys ateinantys mokslo metai. Agnė ir Ignas, studijuojantys Anglijoje, Goda – Nyderlanduose ir Kotryna, besimokanti Švedijoje, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ papasakojo, ką jie žino apie greitai prasidėsiančius mokslo metus.
„Kol kas viskas dar pilnai nėra aišku, tačiau, kiek žinau, turėtų būti vykdomas tiek nuotolinis mokymas, tiek kontaktinis. Turėtų paskaitos vykti internetu, o seminarai gyvai“, – pasakojo Agnė.
Tokias pačias žinias apie savo universitetų numatomą tvarką sakė turintys ir Ignas bei Goda. Tvarka šiek tiek skirtis universitete Švedijoje, kuriame studijuoja Kotryna.
„Čia priklauso nuo to, kelintų metų studentas esi. Pirmakursiai, žinau, eis į universitetą mokytis, o antro, trečio, ketvirto kurso studentai mokysis namuose“, – kalbėjo ji.
Ar studentams reikės būti pasiskiepijusiems, norint grįžti atgal į auditorijas, o nepasiskiepijusiems bus privaloma reguliariai testutis, vis dar neaišku.
Anglijoje studijuojanti mergina mano, kad to reikalavimo, greičiausiai, nebus.
„Anglija gal būtų per daug liberali šiuo klausimus ir aš manau, kad darytų išimtis. Bet jei kažką tokio norėtų padaryti, manau, kad būtų protestai ar kažkas tokio, peticijos“, – svarstė ji.
Užklupus pandemijai grįžo namo
Dauguma studentų, studijuojančių užsienyje, prasidėjus pandemijai, nežinojo, kaip jiems elgtis – ar grįžti namo, ar likti kitoje šalyje. Kai kurie nusprendė grįžti atgal, nes, pasak jų, gyventi užsienyje – ne kiekvienam pagal kišenę.
Filosofiją Anglijoje studijuojantis Ignas sako, kad brangus pragyvenimas buvo pagrindinė priežastis, kuri paskatino karantino metu grįžti į Lietuvą.
„Aš studijuoju Londone, o ten išgyventi yra labai brangu. Kadangi karantino metu mano paskaitos vyko internetu, tai galvojau, būtų ekonomiškesnis sprendimas grįžti studijuoti namie ir neišleisti daug pinigų nuomai ir pragyvenimui užsienyje“, – patirtimi dalijosi vaikinas.
Nyderlanduose psichologiją studijuojanti Goda prasidėjus karantinui taip pat grįžo į Lietuvą dėl iš anksto nenumatytų priežasčių.
„Iš karto praradau darbą tuo metu, ir nenorėjau mokėti brangios nuomos Olandijoje“, – sakė ji.
Tačiau grįžti į Lietuvą suskubo ne visi. Štai skandinavistiką studijuojanti Kamilė, Lietuvoje prasidėjus karantinui, nusprendė išskristi studijuoti į Stokholmą, pasinaudojus „Erasmus“ programa.
„Aš nusprendžiau važiuoti, nes pamaniau, kad visgi Lietuvoje viskas uždaryta, o Švedijoje viskas laisviau“, – teigė ji.
Prasidėjus karantinui ne visi užsienio universitetai nusprendė užsidaryti visiškai. Mados fotografiją Anglijoje studijuojanti Kotryna net ir įsibėgėjus pandemijai liko ten gyventi ir studijuoti.
„Buvo galima eiti ir praktiką atlikinėti universitete. Tik buvo vienas etapas, trys mėnesiai, kuomet Anglija susitiko su indiškąja atmaina. Tada aš buvau Lietuvoje ir čia įstrigau, bet tai buvo dėl to, kad grįžau Kalėdų atostogų ir nebebuvo skrydžių atgal“, – pasakoja mergina.
Nuotolinis mokymas iššūkių kėlė ne visiems
Kaip pasakojo kalbinti studentai, nuotolinis mokymas ne visiems kėlė daug iššūkių.
„Pas mus būdavo įrašinėjamos paskaitos iš praeitų metų, ir mes galėdavom jas pažiūrėti, jei norim, ir net neiti, tai šitoje vietoje nelabai kas ir pasikeitė“, – sako Nyderlanduose studijuojanti Goda.
Jai pritaria ir Švedijoje besimokanti Kamilė.
„Man patiko, nebuvo sunku, galbūt net laimėjau, nes nereikėjo niekur važiuoti, pirkti bilietėlių, kurie yra labai brangūs Švedijoj. Tikrai nebuvo sudėtinga, buvo ir grupiniai darbai, kuriuos atlikom per „Zoomą“, susiradau ir draugų, tai tikrai nebuvo problemų“, – tvirtino pašnekovė.
Dauguma kalbintų studentų nelinkę manyti, kad pandemija atėmė iš jų galimybę įgyti praktinių ir teorinių žinių. Tačiau studentiško gyvenimo pasiilgo daugelis.
„Pandemija atėmė tą studentišką gyvenimą, atėmė galimybę būti su studentais, bendrauti, gyventi, būti pačiame universitete, pačioje toje patalpoje, kuri suteikia visai kitokį pojūtį ir motyvaciją“, – kalbėjo Ignas.
Tuo metu Kamilė sakė besijaučianti praradusi kai kurias galimybes.
„Jaučiuosi praradusi būtent tą studijavimo kitoje šalyje potyrį. Manau, kad galėjau ten susipažinti su daug žmonių iš įvairių pasaulio kraštelių, pabendrauti su daug savo dėstytojų gyvai. Ir tai, manau, būtų buvę daug įdomiau ir produktyviau, negu bendraujant internetu“, – sako ji.
Dėl karantino suvaržymų nenukentėjo tie studentai, kurių specialybė nereikalauja daug kontaktinio mokymo ir daug ką galima įsisavinti namuose. Tačiau grafinį dizainą Anglijoje studijuojanti Unė sako, kad pandemija visgi kiša koją norint įgyti daugiau praktinių žinių.
„Studijuojant menus man tikrai yra svarbu gauti vietą, kur aš galėčiau dirbti. To aš šiais metais visiškai negavau“, – sakė ji.
Šiuo metu JK universitetai stengiasi užtikrinti, kad visi studentai nuo spalio mėnesio galėtų grįžti prie kontaktinio mokymo ir jiems būtų prieinamos visos universiteto įstaigos.
Nyderlandų universitetai dar nėra tikri, ar galės užtikrinti saugų kontaktinį mokymą, bet tikisi, kad valdžia atsižvelgs į tai, kaip sudėtinga yra kai kuriems studentams mokytis namuose.
Panašu, kad Vokietijos universitetai visiškai grįžti prie kontaktinio mokymo nuo rudens taip pat negalės.
Šaltinis: LRT.LT
