Vis didėja tikimybė, kad NATO generalinio sekretoriaus postą iš Jenso Stoltenbergo perims moteris ir tarp galimų kandidačių minima Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, rašo estų laikraštis „Postimees“, remdamasis straipsniu, kuris buvo paskelbtas JAV laikraštyje „The New York Times“.
J. Stoltenbergo įgaliojimai baigiasi kitų metų rudenį ir Aljanso nariai jau rimtai galvoja apie tai, kas galėtų tapti jo įpėdiniu. „The New York Times“ rašo, kad, atsižvelgiant į eskalacijos ir didesnio masto karo riziką, naujasis generalinis sekretorius pareigas pradės eiti neabejotinai vienu kritiškiausių momentų Aljanso 73 metų istorijoje.
Pasak JAV leidinio, Vašingtone aktyviai svarstoma idėja šį postą patikėti 54 metų Chrystiai Freeland (Kristijai Friland), Kanados vicepremjerei ir finansų ministrei, tačiau jos šansus gali sumažinti tai, kad Kanados išlaidos gynybai yra kur kas mažesnės už 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o būtent tokį rodiklį Aljanso valstybės narės yra įvardijusios kaip tikslą, kurį norima pasiekti iki 2024 metų.
Tuo tarpu Europos Sąjunga (ES) nori, kad kitas NATO generalinis sekretorius atstovautų kuriai nors iš ES valstybių narių, nes 21-a iš 27 ES šalių taip pat yra NATO narės. Nors Europa dar nesusitarė dėl kandidatūros, kurią palaikys, tarp galimų kandidatų svarstoma ir K. Kallas, rašo JAV laikraštis.
Pasak „The New York Times“, K. Kallas tvirtai ir aktyviai palaiko Ukrainą. Ji ne kartą buvo pareiškusi, kad su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu neturi būti deramasi, ir kaltino Rusiją ukrainiečių genocidu.
Tačiau, kaip rašo leidinys, griežta antirusiška pozicija gali sutrukdyti ir K. Kallas, ir bet kokiam kitam Baltijos šalių ar Lenkijos kandidatui, nes Vakarų Europos šalys, kaip antai Prancūzija ir Vokietija, teikia pirmenybę tokiam Aljanso vadovui, kuris po karo galėtų užtikrinti stabilesnius santykius su Maskva.
Tarp galimų Europos kandidatų taip pat minima Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova ir buvusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.
„The New York Times“ mano, kad Didžioji Britanija, kuri pasitraukė iš ES, bet liko NATO, į Aljanso vadovus gali pasiūlyti savo gynybos sekretorių Beną Wallace’ą (Beną Volesą).
Jungtinės Valstijos amerikiečių kandidato nesiūlo, nes vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje vado (SACEUR) postas – o jį užimantis asmuo yra atsakingas už bendrą Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje – tradiciškai priklauso amerikiečiams.
Taip pat neatmetama galimybė, kad valstybės narės, atsižvelgusios į dabartinę sudėtingą saugumo situaciją, sutiks dar metams pratęsti J. Stoltenbergo įgaliojimus.
Tačiau, pasak leidinio, yra aišku, kad ir Vašingtonas, ir Briuselis kitą NATO generalinį sekretorių nori paskirti iki 2024 metų lapkričio, kuomet JAV įvyks prezidento rinkimai.
BNS, Užsienio verslo naujienų skyrius
