Trečiadienį NASA pradėjo pilti degalus į raketą, po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos vėl skraidinsiančią žmones į Mėnulį – planuojama, kad raketa su keturių astronautų įgula turėtų pakilti šiandien vakare.
Kai likus keletui valandų iki numatyto starto į raketos bakus pradėjo bėgti vandenilio kuras, neišvengta įtampos. Pirmiau šiais metais atliekant atgalinio skaičiavimo bandymą įvyko pavojingi vandenilio nuotėkiai, dėl kurių skrydį teko ilgam atidėti.
Priešpiet apie jokį nuotėkį pranešta nebuvo.
Kol misijos „Artemis II“ įgula užims savo vietas erdvėlaivyje, paleidimo komanda į paleidimo aikštelėje stovinčią raketą „Space Launch System“, kurios ilgis prilygsta 32 aukštų pastatui, turi įpilti daugiau nei 2,6 mln. litrų kuro.
„Laikas skristi“, – starto išvakarėse platformoje „X“ paskelbė kapitonas Reidas Wisemanas. Buvo prognozuojamos palankios oro sąlygos.
Mėnulį nesustodami ir net neįsukdami į jo orbitą apskris trys amerikiečiai ir vienas kanadietis, kurie po to grįš atgal į Žemę ir nusileis Ramiajame vandenyne. Praskriedami pro Mėnulį ir nutoldami nuo jo apie 6,4 tūkst. kilometrų atstumu, kol pasieks apsisukimo tašką, jie nustatys naują ilgiausios žmonių kelionės nuo Žemės rekordą.
Paskutinį kartą astronautai į Mėnulį skrido 1972 m., vykdydami misiją „Apollo 17“.
„Artemis II“ – tai pirmasis žingsnis įgyvendinant grandiozinius NASA planus įkurti nuolatinę bazę Mėnulyje. Kosmoso programos tikslas – 2028 m. nusileisti pietiniame Mėnulio ašigalyje.
„Prasideda nauja tyrinėjimų era“, – platformoje „X“ rašė NASA administratorius Jaredas Isaacmanas.
Tuo tarpu vienas po kito jau pasipylė sveikinimai: be kita ko, Kanados kosmoso agentūros astronautą Jeremy‘į Hanseną pasveikino ir Anglijos karalius Karolis III.
J. Hansenas taps pirmuoju ne JAV piliečiu, kuris pakils į Mėnulį. Įgulos sudėtyje taip pat yra Christina Koch ir Victoras Gloveris – pirmoji moteris ir pirmasis juodaodis astronautas, kurių kelionės tikslas – Mėnulis.
„Šią istorinę akimirką esate tiltas tarp tautų ir kartų, – J. Hansenui adresuotame laiške rašė Didžiosios Britanijos karalius, – ir aš giriu jus už drąsą, drausmę ir įžvalgumą, kurie atvedė jus iki šio slenksčio.“
AP-ELTA
****
Daug ir garsiai ne vieną dešimtmetį kalbėta apie kelionę į Marsą, tačiau grįžta prie Mėnulio. Kodėl?
Amerikiečiai į Mėnulį grįžta ne todėl, kad atsisakė idėjos nusigauti iki Marso, o todėl, kad suprato: tiesiog „nušokti“ į Marsą per anksti.
Po Apollo programos tapo aišku, kad nusileisti – viena, bet išmokti ten veikti, gyventi ir išsilaikyti ilgesnį laiką – visai kas kita. Matyt todėl dabartinė Artemis programos logika paprasta: Mėnulis tampa treniruočių aikštele, kur galima saugiau išbandyti technologijas, gyvybės palaikymo sistemas, bazes ir pačią ilgalaikio buvimo kosmose praktiką.
Kita priežastis – labai pragmatiška: Mėnulyje yra vandens ledo, iš kurio galima gaminti deguonį ir kurą, o tai iš esmės keičia kosminių misijų ekonomiką.
Be to, čia veikia ir geopolitika – į Mėnulį aktyviai taikosi China, todėl JAV siekia neprarasti iniciatyvos. Taigi Mėnulis šiandien nėra galutinis tikslas – tai tarpinė stotis, kurioje mokomasi, kaip iš tikrųjų veikti už Žemės ribų, kad kelionė į Marsą būtų ne simbolinis žygdarbis, o realiai įgyvendinamas projektas.
