Pro apykaklę upeliais besisunkiantis vanduo, 30 laipsnių kampu pasvirusi ir nuolat judanti „varžybų aikštelė“ ir jėgos, dėl kurių, neatsargiai elgiantis, galima likti ir be pirštų – buriavimo sportas fizinių iššūkių bei ekstremalių situacijų nestokoja. Vis dėlto, aktyviai startui lapkričio 10 d. „SSL Gold Cup“ pasaulio taurėje besiruošianti buriavimo rinktinė teigia, kad tinkamai pasiruošus, visus sunkumus įveikti įmanoma, o šios sporto šakos kompleksiškumui ir įdomumui vargiai kas gali prilygti.
(SSL Team Lithuania lenktynių distancijoje, SSL Gold Cup kvalifikacinis etapas, nuotr. aut. Martina Orsini/Star Sailors League)
Įvairiapusis fizinis pasirengimas – būtinybė
„Pabandykit įsivaizduoti kelių metrų pločio ir keliolikos metrų ilgio aikštelę, kuri pasvirusi 30 laipsnių kampu, skalaujama vandens, slidi, o jums kas kelias minutes tenka pašokti, bėgti, traukti, kelti, leisti, vėl bėgti – ir taip be sustojimo kelias valandas, saulei kepinant, lietui lyjant“, – apie buriavimo kasdienybę vaizdžiai pasakoja „SSL Team Lithuania“ komandos vadovas, olimpietis Rokas Milevičius.
Pasak jo, fizinis pasiruošimas buriuojant yra būtinybė ne tik norint išvengti rimtų traumų, bet ir siekiant parodyti bent patenkinamą rezultatą.
„Šiame sporte dirba visos raumenų grupės ir reikalingos labai įvairiapusės fizinės savybės. Reikia ir daug ištvermės, kaip maratone, kad galėtum kelias ar keliolika dienų po kelias valandas aktyviai judėti ant vandens denyje. Reikia ir „sprogstamosios“ jėgos, kaip kad sprinto bėgime, nes visi manevrai turi vykti greitai ir tiksliai. Reikia ir jėgos, kad galėtum iškelti, nuleisti bei valdyti bures, kurios kartais siekia ištisos krepšinio aikštelės plotą“, – pasakoja R, Milevičius ir priduria, kad atsižvelgiant į tai specialaus treniruočių plano laikosi ir jo prižiūrima Lietuvos rinktinė.
„Pagrindinis dalykas, ties kuriuo man teko daugiau padirbėti per pastaruosius metus, tai – nugaros ir pečių raumenų stiprinimas. Kadangi komandoje užimu poziciją prie „kavamalės“ (prietaiso, sukamaisiais judesiais padedančio pakelti, nuleisti bei reguliuoti bures), tai būtent šių raumenų grupių parengimas turi didelę įtaką mano greičiui, taigi ir manevro atlikimo sklandumui. Lenktyniaujant su geriausiais, kiekviena sekundė yra svarbi. Atrodo smulkmena, tačiau nuo to gali nukentėti visos komandos rezultatas“, – dalinasi Andrius Ramonaitis.
Komanda, ruošdamasi startui bėgioja krosus, mina dviračius, lankosi sporto salėje, kur atlieka specialiai jų pozicijoms laive pasiruošti padedančius pratimus.
Atsidavimas sportui kartais skatina nepaisyti net traumų
Tiesa, kartais, net ir tinkamai pasiruošus, traumų išvengti nepavyksta – mėlynės ant kojų ir rankų, nedideli sumušimai ar net sąnarių išnirimai yra dažnos traumos, ypač labiau fizinėse pozicijose laivo priekyje.
„Priekinis bakas, laivo nosis, yra tokia pozicija, kur tu nuolatos krenti, darai, trauki – viską greituoju būdu. Sprendimų priėmimas ten turi vykti per sekundės dalį – gali burė kažkur užsipainioti, reikia sugalvoti, kaip ją nuleisti, kad nestabdytų laivo, gali virvė kur nors užkliūti. Pirštų išnarinimas, patempimai – visa tai beveik priekinio bako kasdienybė“, – pasakoja Martin Volkovicki „SSL Team Lithuania“ komandoje dirbantis ant priekinio bako.
Vis dėlto rimčiausia trauma, kurią jis yra patyręs – peties raiščių trūkimas. Tačiau net ir tąkart, nepaisydamas gydytojų perspėjimų ir galimų rizikų, M. Volkovicki jau kelios savaitės po operacijos grįžo ant denio ir sudalyvavo „The Ocean Race VO 65 Sprint Cup“ varžybose su „Ambersail 2“.
„Sulaukiau Roko skambučio su klausimu, ar galiu plaukti. Sakau: „Aišku, kad galiu.“ Gydytojai sakė, kad tik po 6 mėnesių galėsiu kažką sunkaus pakelti, o aš jau kone po mėnesio varžiausi tokiose varžybose kaip „The Ocean Race“. Žinoma, rizika buvo didelė ir toks spartus pasiruošimas kainavo man daug streso, bet tokių šansų praleisti gyvenime negali, padėti Lietuvai kovoti aukšto lygio sportinėse varžybose man yra prioritetas“, – dalinasi sportininkas.
Panašią istoriją teko išgyventi ir kitam komandos nariui, Kristoforui Akromui, laivo denyje dirbančiam ties vadinamuoju „pianinu“ – laivo vieta, kur atkeliauja kone visos burių kėlimui, leidimui bei valdymui reikalingos virvės. Treniruočių metu patyręs tarp krepšininkų itin „populiarią“ kryžminių kelio raiščių traumą, kurią teko gydyti ant operacinio stalo, sportininkas nepasidavė ir dažniausiai metus trunkančią reabilitaciją, sugebėjo įgyvendinti per pusmetį.
„Mažai kas žino, kad birželį į „SSL Gold Cup“ kvalifikaciją, kur iškovojom Lietuvai teisę kovoti finaliniame etape, vykau tik dvi dienas iki skrydžio gavęs gydytojų leidimą tą daryti. Ir tai – su detaliomis rekomendacijomis, kaip koją saugoti, prižiūrėti ir nepertempti. Tačiau praleisti kovos, kuriai tiek ruošėmės, dėl kurios tiek dirbom ir kuria tiek tikėjom – negalėjau“, – dalinasi K. Akromas, kuris drauge yra ir SSL Lietuva organizacijos vadovas.
Pasak buriuotojų, jie įsitikinęs, kad po traumos sparčiai atsigauti jiems padėjo tai, kad visada ir nuolatos palaiko itin gerą raumenyno pasirengimą, mat tai – būtina kone kiekvienoje laivo pozicijoje.
Būtina įdarbinti ir „proto raumenis“
„Žinoma, fizinis pasirengimas yra labai svarbu, bet tuo pasiekiam tik bazinį lygį, galim pakankamai greitai atlikti reikalingus mechaninius veiksmus. Tačiau dar svarbu žinoti, gebėti nuspręsti, kada kurį veiksmą reikia atlikti – tam būtina išjudinti ne tik kūno, bet ir „proto raumenis““, – teigia Lietuvos rinktinės vairininkas, olimpietis Raimondas Šiugždinis.
Pasak jo, buriavimas yra be galo kompleksiškas sportas, kur reikia nuolatos stebėti ir vertinti situaciją.
„Turi kiekvieną akimirką matyti, kur kokie škvaliukai „vaikšto“, kur pasisuko vėjas, ką daro konkurentai, kaip dirba laivo burės. Ir visa tai – vienu metu, kaip to paties proceso dedamąsias dalis. Tik tinkamai įvertinę šiuos dalykus, apjungę juos į visumos vaizdą, turim šansą rasti sprendimą, kaip padidinti savo greitį esamomis sąlygomis“, – pasakoja buriuotojas.
Pasak jo, tai lyg nuolat besikeičianti šachmatų partija – su konkurentais, su stichija, su savimi pačiu. Galų gale, protinio darbo reikalauja ne tik sprendimų priėmimas, bet ir tiesiog maksimalus susikoncentravimas į savo atliekamą darbą.
„Kiekvienas įgulos narys turi būti labai susikaupęs šiose lenktynėse. Negali atsipalaiduoti nė akimirkai, nes viena klaida, virvės užsikabinimas, užsižiopsojimas, nepastebėjimas kokios smulkmenos, visą komandą nubloškia atgal. Tačiau pamėginkite kelias valandas be pertraukos būti absoliučiai susikoncentravę į vieną vienintelę užduotį, atiduoti jai visą save, be jokio dėmesio blaškymosi – tai nėra paprasta, o kaip tik nuo to dažnai priklauso sekundės, kurios gali lemti pergalę arba pralaimėjimą“, – teigia R. Šiugždinis.
Nacionalinė Lietuvos rinktinė „SSL Gold Cup“ pasaulio taurėje startuos lapkričio 10 dieną. „SSL Gold Cup“ pasaulio taurė yra analogų buriavimo sporte neturinčios varžybos, kuriose net 56 šalys varžosi dėl geriausios buriavimo valstybės titulo. Varžybos vyks Pasaulio futbolo čempionatui būdingu formatu – valstybių rinktinės, sudarytos iš geriausių kiekvienos valstybės buriuotojų, varžysis grupėse po keturias ir įveikdamos eliminacijas judės link lemiamos kovos, kuri tarp dviejų visas eliminacijas praėjusių rinktinių įvyks gruodžio 3 d. „SSL Gold Cup“ taurės naujienas galima sekti čia.
