Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius interviu Parateam.lt apžvelgė 2023 metus ir pažvelgė į naujus, 2024 metus, kuriais laukia svarbiausias žmonių su negalia sporto renginys – Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės.
Mindaugas Bilius (Vytauto Dranginio ir LTOK nuotr.)
– Gruodžio 21 d. įvyko tradiciniai Lietuvos sporto apdovanojimai. Kuo jie nudžiugino?
– Visada turime ryškių asmenybių, kurios garbingai reprezentuoja paralimpinį judėjimą. Visi laureatai, kaip ir nominantai, visiškai nusipelnė įvertinimų už savo darbą, pastangas ir pasiekimus.
Metų sportininke tapo Raimeda Bučinskytė, tai tikriausiai nieko nenustebino. Metų sportininku išrinktas žiemos sporto atstovas Rapolas Micevičius. Lietuvos paralimpinio komiteto strategija numato Lietuvos sugrąžinimą į žiemos paralimpines žaidynes, ir aš neabejoju, kad Rapolas neš mūsų Trispalvę 2026 m. Milano Kortinos d‘Ampeco žaidynėse. Gerą sezoną turėjo Metų proveržiu tapęs triatlonininkas Ernestas Česonis. Lietuvos golbolo rinktinė, tapusi metų komanda, yra Europos vicečempionė. Metų treneris Deimantas Jusys treniruoja trečdalį paralimpinės lengvaatlečių komandos, o tai yra įspūdinga.
Apdovanojimuose jau trečius metus iš eilės dalyvavome kartu su olimpiečiais, o tai yra ypatingai svarbu ne tik paralimpinei bendruomenei, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Taip parodome, kad neišskiriame žmonių dėl vienų ar kitų jų savybių, kad visi esame vienodai reikalingi mūsų visuomenės nariai.
– Lietuva kol kas pelnė vieną bilietą į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Kiek galime tikėtis vietų?
– Taip, pirmoji iš lietuvių vietą Paryžiuje užsitikrino šaulė Raimeda Bučinskytė. Labai džiaugiamės, ji ilgai ir nuosekliai siekė savo svajonės. Džiugu, kad ir paralimpinis komitetas su savo rėmėjų pagalba šaulei padėjo nueiti šį kelią. Tikiu, kad Raimeda, jeigu padarys savo maksimumą, Paryžiuje gali nudžiuginti.
Kas dėl kitų sportininkų, tai atranka į žaidynes tęsiasi, ji vyks ir 2024 m. Įprastai visą paralimpinę rinktinę sužinome tik birželį – liepą, kai baigiasi atrankos varžybos, užsidaro atrankiniai reitingai.
Lengvaatlečiai gegužę turės galimybių planetos pirmenybėse Japonijoje, plaukikai irgi tęsia kovą dėl kelialapių į Paryžių. Kalbant apie lengvąją atletiką ir plaukimą, reikia pasakyti, kad atrankos sistema labai sugriežtėjo. Nebeliko vadinamų atstovavimo šalims kvotų, dabar reikia aukštų ir stabilių rezultatų tarptautinėje arenoje, o konkurencija pasaulyje yra milžiniška, ji tik didėja.
Lietuva turi maratonininkę Aušrą Garunkšnytę, triatlonininką Ernestą Česonį, lankininką Rolandą Baranauską, dziudo imtynininką Osvaldą Bareikį. Jie visi realiai pretenduoja į paralimpines žaidynes.
Žinoma, labai gaila, kad į Paryžių nepateko Lietuvos vyrų golbolo rinktinė, kuriai visuose trijuose atrankos turnyruose pritrūkdavo vieno žingsnelio. Į Paryžiaus paralimpines žaidynes patekti yra dar sunkiau nei į ankstesnes, nes vietoje 10 komandų paralimpiniame golbolo turnyre dalyvaus jau tik 8 ekipos.
– Ko reikia, kad Lietuvos paraatletai būtų dar konkurencingesni tarptautinėje arenoje?
– Reikia platesnio požiūrio, kuriame daugiau veiktų valstybė. Meistriškumas ateina iš masiškumo, apie kurį nuolat diskutuojame Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. Reikia, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų prieinama infrastruktūra ir treneriai, pasirengę ir norintys dirbti su negalią turinčiais asmenimis. Reikia, kad negalią turintys žmonės žinotų apie tokias galimybes ir norėtų būti fiziškai aktyvūs. Matome, kur patys dar galime prisidėti, bet dar daugiau matome, kur privalome padaryti visi kaip valstybė.
– Kaip konkrečiai prisidedate prie šių tikslų siekimo?
– To siekiame per įvairius projektus. Pavyzdžiui, jau ketvirtus metus vykdome projektą „Mes draugiški negaliai“, kurio metu siekiame gerinti sporto infrastruktūros prieinamumą. Sukūrėme mobiliąją programėlę „Parateam“ su virtualiu negaliai draugišku sporto objektų žemėlapiu. Čia yra daug informacijos apie neįgaliesiems prieinamą sporto infrastruktūrą visoje Lietuvoje, taip pat visos paralimpinio sporto naujienos. Visa tai įmanoma Sporto rėmimo fondo paramos dėka.
Suskaičiavome, kad per praėjusius metus su valdžios institucijų atstovais, politikais, savivaldybių atstovais buvome susitikę daugiau kaip 40 kartų, surengėme konferenciją Seime. Nuolat politikus įtikinėjame, kad žmonių su negalia sportas yra itin svarbus ir, kad jam reikalingas tiek dėmesys, tiek tinkamas finansavimas.
Nevyriausybiniame sektoriuje daug galime nuveikti, dirbdami kartu su mūsų partneriais ir rėmėjais, su jais siekiame bendrų tikslų. Štai „Girtekos“ paramos dėka 2023 m. papildomus startus, stovyklas gavo paraatletai, neturintys finansinio valstybės palaikymo. Įdomi detalė – viena tokių sportininkių buvo R. Bučinskytė, kuri vėliau iškovojo kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Didžiuojamės ir tuo, kad „Girteka“ apdovanoti kaip geriausi 2023 m. sporto rėmėjai.
Populiariname paralimpinį sportą, keičiame visuomenės nusistatymus, siekiame, kad būtų atsikratyta neigiamų stereotipų, susijusių su negalia. Įgyvendinome ne vieną komunikacijos kampaniją – apie žmonių su negalia sportą kalba žiniasklaida, gausiai komunikuojame savo socialiniuose tinkluose. Kartu su „Northway“ kampanijoje „Reikia tavo palaikymo“ pasiekėme 120 mln. kontaktų lauko reklamos stenduose. Šią kampaniją tęsime ir šiemet – mūsų šalies miestų gatvėse bus mūsų sportininkų plakatai, televizija ir radijas kvies palaikyti Lietuvos paralimpinę komandą artėjant Paryžiaus žaidynėms.
Nuostabią kampaniją įgyvendina mūsų rėmėjai „Camelia“, pasakojantys apie sportininkus ir apskritai žmones su negalia, taip atkreipdami visuomenės dėmesį į paralimpinį judėjimą.
Sudarome galimybes tobulėti ir treneriams, ir sportininkams. Organizavome ne vieną seminarą, o visus metus besitęsiančiame Elitinės paralimpiečių akademijos projekte, kurį įgyvendiname kartu su „Panorama“, suteikiame gilių žinių dešimčiai paraatletų, kurie viską pritaiko siekdami būti dar geresniais sportininkais.
Kartu su „Allianz Lietuva“ ir sportininkais lankome šalies mokyklas, pasakojame vaikams apie sportą, negalią, judėjimo svarbą, siekiame įkvėpti jaunąją kartą siekti tikslų. Iš viso per metus pamokas pravedėme daugiau kaip 2000 vaikų.
Net 19 sportininkų dalyvavo pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate. Tai įgyvendinti padėjo Nacionalinė sporto agentūra ir rėmėjai. Daug metų džiaugiamės Lietuvos „Rotary“ klubų bendruomenės palaikymu, skirtu paralimpinio sporto vystymui. Tarp ilgamečių partnerių – ir „Toyota Baltic“. „Impuls“ būriui paraatletų suteikia galimybę nemokamai vykdyti fizinį pasirengimą, „Vytautas“ paraatletams įsteigė stipendijas, kurios padeda gerinti pasirengimo sąlygas. „Raw Powders“ prisideda parama ir papildais, „Betsafe“, „Deforta“ ir „Alantas“ prisideda konkrečiai prie Lietuvos golbolo rinktinės pasirengimo svarbiausiems startams, „Affidea Lietuva“ padeda rūpintis sportininkais, kai užklumpa traumos, o „Triniti Jurex“ padeda teisiniais klausimais.
Drauge su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu neseniai pirmą kartą apdovanojome fizinio ugdymo mokytojus, dirbančius su specialių poreikių vaikais. Dėmesys šiam klausimui turi tik didėti, nes būtent vaikystėje dedami pagrindai fiziniam judrumui, gyvenimo būdui. Integruojamės ir į kitus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto projektus, nes sportas yra vienas visiems – ir turintiems negalią, ir jos neturintiems.
Galiausiai, mūsų žurnalą „Įveik save“ leidžiame su Neįgaliųjų reikalų departamento pagalba. Žurnalas padeda skleisti žinią apie paralimpinį sportą, yra pasiekiamas ir tekstiniu, ir audio formatais, tekstai skelbiami ir lengvai suprantama kalba. Vertiname visus mūsų partnerius ir rėmėjus, jų pagalba mūsų veiklai yra esminė.
– Rugsėjį, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui leidus rusų ir baltarusių paraatletams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse su neutralia vėliava, žadėjote tolesnius žingsnius, kad tai neįvyktų. Kas pavyko?
– Atskleisiu, kad kovo pradžioje Rygoje rengiame neeilinę Europos paralimpinio komiteto generalinės asamblėjos sesiją, čia sieksime bendros griežtos pozicijos Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo žaidynėse klausimu. Veikiu ir kaip Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, ir kaip Europos paralimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narys. Yra grupė šalių su labai griežta pozicija, kad rusų ir baltarusių neturi būti Paryžiuje jokia forma – nei su vėliava, nei be jos. Dirbame, kad Europos paralimpinė bendruomenė suformuluotų vieningą, aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kuri negalėtų būti ignoruojama.
Lietuvoje tikrai nekeisime savo pozicijos šiuo klausimu ir darysime viską, kad pasiektume savo tikslą. Be to, esame ne vieni. Daug šalių labai aiškiai supranta, kad Ukrainoje vyksta karas, kurį sukėlusios valstybės negali būti reprezentuojamos civilizuoto pasaulio šventėse. Gal kam atrodo, kad tai nerealu, bet tik noriu priminti, kad rusai ir baltarusiai iš Pekino žiemos paralimpinių žaidynių buvo pašalinti iki jų starto likus vos dienai. Paralimpinės bendruomenės spaudimas neturi liautis, jis gali ir turi suveikti.
– Ko palinkėtumėte paralimpinei bendruomenei 2024 metais?
– Pirmiausiai visiems linkiu sveikų metų. Būdami sveiki, visa kita susikursime, jeigu tik būsime susitelkę ir vieningi. Žengiame į paralimpinius metus, kurie yra ypatingai svarbūs, o Paryžiaus žaidynės bus paralimpinio ciklo pikas. Visiems mums – sportininkams, treneriams, personalui – reikės atiduoti visas jėgas, kad šiemet pasiektume savo maksimumą. Sėkmingų naujų metų visiems.
