Jaukumas ir gera savijauta žiemą bei sulaukus didžiausių metų švenčių tikriausiai neatsiejami nuo šilto kambario, minkšto pledo, puodelio kvapnaus garuojančio gėrimo ir puikios, įtraukiančios knygos. O jeigu dar šalimais smagiai spragsi židinio ugnelė… O jeigu dar kas nors skaito greta… Viso to bibliotekininkų vardu nuoširdžiai linki Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, šiemet organizavusi skaitymo veiklas visoje Lietuvoje, įgyvendindama projektą „Metai su knyga“ – garsiojo skaitymo iššūkio „Vasara su knyga“ tęsinį. „Metai su knyga“ šiemet skelbė: skaityti gera!
Skaitymas kaip į gelmę vedanti meilė sau
Projekto metu žymios ir talentingos moterys, skaitymo ambasadorės – dailininkė, leidėja Sigutė Ach, rašytoja Ilona Ežerinytė bei dainininkė, aktorė, rašytoja Jurga Šeduikytė interneto svetainėje www.vasarasuknyga.lt ir socialinių tinklų „Vasaros su knyga“ paskyrose siūlė skaityti joms pačioms asmeniškai svarbias knygas, o paskui leidosi į įkvepiančius pokalbius, susitikusios su skirtingų amžiaus grupių skaitytojais. Įvairių miestų bei miestelių bibliotekose įvyko iš viso aštuoniolika susitikimų. Paklausta, kuo jai įsiminė šie susitikimai, S. Ach atsakė: „Jau daugiau kaip dvidešimtį metų su edukacijomis važinėju po bibliotekas ir mokyklas, tačiau šių metų susitikimai buvo išskirtiniai tuo, kad susirinkdavo itin gausios būtent skaitančių vaikų bendruomenės. Kartais jaudinuosi dėl to, ar vaikai įsitrauks į pokalbį apie knygas ir skaitymą – siekdama didesnio vizualumo, ant galvos užsivožiu skrybėlę, kad vaikai nesupainiotų manęs su savo mokytoja ar bibliotekininke. Bet „Metų su knyga“ renginiuose jaučiau labai didelį pačių bibliotekų indėlį – vaikai būdavo pasiruošę, aktyviai dalyvaudavo. Tie šiuolaikiniai vaikai – tikros individualybės!“
Smalsaujantys vaikai džiugino Sigutę Ach, o kaipgi I. Ežerinytei sekėsi bendrauti su „sunkiausia“ skaitytojų grupe – paaugliais? „Kai ateini į paauglių auditoriją, gali visko sulaukti, – neslėpė rašytoja. – Man pasitaikė dviejų tipų auditorijos: tie paaugliai, kurie žinojo, kur atėjo, ir tie, kurie nežinojo, kas ta teta ir kodėl dabar jiems reikės klausytis ir kalbėtis apie skaitymą.“ Pasak skaitymo ambasadorės, ji atrasdavo būdą bendrauti su šia amžiaus grupe net ir tada, kai mokiniai ateidavo neperskaitę rekomenduotų knygų: „Man atrodo, mes pernelyg nuvertinam paauglius, sakydami jiems: tu tik skaityk, kad ir menkavertę lektūrą. Mūsų kaip ambasadorių tikslas buvo nebūtinai dauginti skaitytojų skaičių, bet tapti vedliais – pateikti knygą, kuri yra sunkiau įkandama, ir padėti ją suprasti. Ne skatinti skaityti kuo daugiau, o sudominti gilesnėmis knygomis.“
Suaugusiųjų skaitymo ambasadorė Jurga Šeduikytė „Metų su knyga“ susitikimus su Lietuvos žmonėmis pavadino terapiniais: „Kalbėdavom ir apie sodus, ir apie daržus, ne tik apie knygas. Tai, ką mes įvardijam kaip nenorą skaityti ar šiais laikais sunkiai suvaldomą dėmesį, būdinga ir suaugusiesiems. Mano tikslas buvo padėti žmogui, skaitytojui atpažinti save mūsų aptarinėjamose temose. Labiausiai džiugindavo, kai matydavau, kad žmonės suklūsta ir sužiūra, o dar geriau – kai jų akys sužimba. Vadinasi, kažką pavyko užkabinti. Kalbėdamiesi apie knygas, neišvengiamai kalbėdavomės apie žmogiškumą.“ Pasak J. Šeduikytės, skaitytojo indėlis į knygos poveikį yra ne mažesnis nei rašytojo, nes abiejų fantazija dirba panašiai, todėl skaitymas – tai tikrasis komfortas, tikroji meilė sau: „Filmai, kuriuose daug veiksmo – tai lyg greitas maistas mūsų gyvenime. O knygai reikia erdvės ir laiko.“
Po susitikimų su skaitymo ambasadorėmis Lietuvos bibliotekos socialiniuose tinkluose dalijosi įspūdžiais: „Vaikai aktyviai įsitraukė į diskusiją ir pritarė skaitymo skatinimo ambasadorės nuomonei, kad knygos skaitymas išlaisvina vaizduotę“, „Vaikai dalijosi mintimis, kodėl jiems gera skaityti, mainais gaudami Sigutės Ach darbo reprodukciją. Prie menininkės nutįsusi eilutė, laukianti autografo, liudijo apie įdomiai praleistą laiką su Sigute Ach“, „Šioje netradicinėje literatūros pamokoje-susitikime mokiniai drauge su viešnia diskutavo apie skaitymo naudą ir prasmę. I. Ežerinytė nuoširdžiai pasidžiaugė dalyvių kūrybiškumu ir vaizduote. Rašytoja pateikė vaizduotės gerinimo ir stiprinimo pavyzdžių, praktiškai pademonstravo, kaip gali būti kuriamos istorijos.“, „Susitikime su šios bibliotekos skaitytojais Jurga pasakojo apie savo vaikystę, pilnus knygų tėvų namus, kodėl skaityti yra gera, kokias knygas renkasi, ką jose atranda, kalbėjo apie savo vidinius išgyvenimus ir apie tai, kas padeda neišsibarstyti. Jurga pasakojo ir apie kūrybinį gyvenimą, rašymo poreikį, knygų gimimą. Apie tai, kas atvedė į aktorystę, apie meilę scenai“.
Mes visi esam savo pasaulių kūrėjai
Kitą projekto veiklų dalį sudarė edukacijos, susijusios su skaitymu – jų „Metų su knyga“ edukatoriai rašytojas, muzikantas Virgis Šidlauskas, rašytoja, pedagogė Rebeka Una ir aktorė, muzikantė, dėstytoja Emilija Latėnaitė visoje Lietuvoje surengė net 36-ias.
V. Šidlauskas, kuris savo edukacijos metu su vaikais muzikuodavo, šokdavo, piešdavo, rašydavo, diskutuodavo, sakė: „Mano kaip vaikų rašytojo darbo dalis – kelionės, susitikimai su vaikais. Kai kurie vaikai prisipažįsta, kad knygos jiems nepatinka, bet, man atrodo, šis nuoširdumas yra gerai. Tada diskutuoju su vaikais, kad galbūt jie tiesiog dar nespėjo atrasti sau patinkančios knygos. Juk būtent tada prasideda kelionė į knygų pasaulį.“ Kodėl svarbu skaityti? Rašytojo nuomone, „Jeigu neturėtume knygų, tai negalėtume pažvelgti į kito žmogaus vidų – ne tik į gerų, bet ir blogų personažų vidų. Skaitydami apie juos galime suprasti, kodėl jie taip elgiasi, kas atsitiko jų gyvenimuose, kodėl jie tokie tapo. Tas kitas požiūris, kita perspektyva leidžia mums artimiau pažinti kitus žmones, ir tai labai svarbu, nes galime pamatyti, kad ne taip jau visi ir skiriamės.“
„Metų su knyga“ edukatorė Rebeka Una džiaugėsi, prakalbinusi paauglius: „Paaugliai – man pati įdomiausia amžiaus grupė, manau, dauguma suaugusiųjų taip pat dar nėra išaugę iš paauglystės. Per savo edukacijas sakiau mokiniams, kad tai jūs esate burtininkai ir kūrėjai, tad dabar susikurkite savo ateities pasaulius, galbūt ne tokius liūdnus kaip aš savo knygose. Nes ką gi reiškia keisti pasaulį? Iš tiesų tai reiškia keisti save.“
Aktorė Emilija Latėnaitė prisipažino knygas skaitanti kaip aktorė, todėl savo edukacijose ji padėjo suaugusiems dalyviams prisiliesti ne tik prie literatūros, bet ir prie teatro, aktorystės meno: „Aš visada ieškau knygose personažų ir iškart mėginu juos atgaivinti. Buvo nuostabi patirtis tuo dalintis su Lietuvos skaitytojais. Nuostabu, kokie talentingi, drąsūs ir laisvi yra Lietuvos žmonės, kai leidžia sau tokiais būti. Jaučiuosi gavusi didžiulę dovaną. Viename mieste po mano edukacijos dalyviai netgi nutarė įkurti teatrą!“
Bibliotekų socialinių tinklų paskyros, kartais ir vietinė žiniasklaida, po edukacijų mirgėdavo nuotraukomis ir atsiliepimais: „Rašytojas pakvietė vaikus į nuotaikingą edukaciją „Nėra nieko, ko negalėtų įveikti draugystė“. Linksmybių ir šėlsmo netrūko viso susitikimo metu. Mokiniai ne tik klausėsi pasakojimų apie knygas, dainavo, šoko, bet ir patys kūrė įdomius, neįtikėtinus veikėjus. Nuskambėjus paskutiniesiems gitaros akordams rašytojas palinkėjo vaikams svarbiausia nepamiršti skaitymo, dažniau užsukti į biblioteką ir atrasti knygą, kuri užburs“, „Autorės edukacija „Paauglys kaip kūrėjas ir burtininkas ateities ir dabarties pasaulyje“ kvietė paauglius pasitelkti savo fantaziją ir sukurti ateities pasaulį.
Kaip atrodys ateities kambarys? Kaip atrodys ir veiks technologijos? Kokia bus paauglio dienotvarkė? Kaip bendrausime tarpusavyje, su tėvais ir draugais? Ar visas gyvenimas vyks internete? Žaidimo būdu, komandose, progimnazijos mokiniai galvojo, bendravo ir kūrė mūsų ateities pasaulį.“, „Susirinkusios bibliotekos lankytojos praleido puikų laiką edukacijoje „Literatūriniai personažai atgyja ir tampa tikri“. Aktorės pasirinkta lietuvių kilmės prancūzų poetės Carmen Bernos de Gasztold knyga „Maldos iš Nojaus arkos“ leido kiekvienai pasijusti tarsi tikroje kelionėje Nojaus laivu. Dalyvės pabandė įsijausti į pasirinktą gyvūną, perskaičiusios jo maldą, suprasti jo jausmus ir nuotaiką, baimes ir norus. Buvo labai linksma ir tuo pačiu jautru per judesį atgaivinti personažus.“
„Metai su knyga“ socialiniuose tinkluose, nuotoliniai susitikimai ir Skaitymo manifestas
Socialiniuose tinkluose (FB ir IG) projekto „Metų su knyga“ įrašais pasiekta 565,2 tūkst. žmonių. Daugiausia dėmesio sulaukė Sigutės Ach žiemos skaitinio rekomendacija, kuria pasiekta net 37 tūkst. sekėjų.
Iš viso paskelbta 221 įrašas – tarp jų skaitymo ambasadorių knygų rekomendacijos, įvairūs konkursai, mįslės, žaidimai, minėtinų dienų priminimai. Šiais įrašais socialinių tinklų naudotojai per visus metus pasidalijo 1999 kartus, paskelbė net 3483 komentarus. Konkursų laimėtojams išdalyta per 70 prizų.
Į spalio 24 d. surengtą nuotolinį susitikimą su projekto skaitymo edukatoriais per „Zoom“ platformą prisijungė 142 asmenys ir mokinių klasės, per FB šio susitikimo gyva transliacija pasiekė 2,9 tūkstančio žmonių. Lapkričio 6 d. nuotoliniame „Zoom“ susitikime su skaitymo ambasadorėmis dalyvavo 167 prisijungę asmenys ir mokinių klasės, o per FB šis susitikimas pasiekė 3 tūkstančius žmonių. Susitikimuose, kuriuos moderavo Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos organizatorė Agnė Deresevičiūtė, ir vėl buvo kalbamasi pagrindine projekto tema – kodėl skaityti gera.
Į šį klausimą visus metus ieškojo atsakymo ir kontaktiniuose susitikimuose bei edukacijose dalyvavę vaikai, paaugliai ir suaugusieji – iš jų minčių, pamąstymų, abejonių ir stiprių įsitikinimų gimė pirmasis ir vienintelis Lietuvoje Skaitymo manifestas, kurio ilgąją versiją galima rasti projekto internetinėje svetainėje.
Projekto „Metai su knyga“ ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos Skaitymo skatinimo grupės vadovė Laura Lukoševičiūtė, džiaugdamasi sėkmingu projektu, šiemet vykusiu pirmą kartą, pabrėžė, kad visus metus vykę susitikimai subūrė didžiulę knygų mylėtojų bendruomenę, o visų drauge sukurtas Skaitymo manifestas parodė, kad priežasčių skaityti visada galima rasti begalę, nes skaityti tikrai yra gera. „Laukite tęsinio!“ – lyg kalbėdama apie įdomią knygą intrigavo L. Lukoševičiūtė.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos informacija
