Laidojimo ekspertai pastebi, kad šiandien iš lietuvių tenka išgirsti netikėčiausių pasiūlymų. „Vilniaus laidojimo namų“ direktorius Bronislovas Polonskis pastebi, kad daugiausia naujų idėjų išgirsta iš emigracijoje dirbančių lietuvių: klientai vis dažniau pasidomi ekologiškumu, ilgas atsisveikinimo ceremonijas keičia trumpomis vakarienėmis, o besirenkančių kremavimą vis daugėja.
Nori ne liūdėti, o prisiminti prie vakarienės stalo
B. Polonskis pastebi, kad šimtai tūkstančių lietuvių, emigravusių į Airiją, pamažu atsiveža šios šalies tradicijas ir i Lietuvą. Atsisveikinimas su mirusiuoju tarp grįžtančių lietuvių yra daugiau suvokiamas kaip galimybė prisiminti velionį ir tiesiog pasikalbėti. Šioje šalyje laidotuvių tradicijos perimtos iš keltų – jie tikėjo, kad mirusio žmogaus siela persikelia į geresnę vietą ir tai yra priežastis švęsti.
Airijoje prie pašarvoto mirusiojo linkę ne raudoti, o dalintis prisiminimais ir linksmais pasakojimais apie velionį. Visuomet gausu maisto ir gėrimų, o jei už lango geras oras – visi susirenka lauke ir klegesį bei juoką kartais galima palaikyti linksmu vakarėliu. „Esu girdėjęs anekdotą, neblogai apibūdinantį laidotuves Airijoje: kuo skiriasi airiškos laidotuvės nuo vestuvių? Per airiškas laidotuves geria ir šoka vienu žmogumi mažiau“, – šypsosi B. Polonskis.
Pasak laidojimo namų vadovo, nors lietuviai su mirusiais atsisveikina tradiciškai liūdėdami ir su ašaromis, jaunesnės kartos atneša naujų tradicijų – atsisveikinimo su velioniu laikas sparčiai trumpėja, atsisakoma graudžių giesmių ir muzikos, žmonės nebesijaučia privalantys elgtis tik santūriai.
Vis dažniau atsisakoma liūdno atsisveikinimo prie karsto
„Pastebime, kad greitėjant gyvenimo tempui ir kylant pajamoms, trumpėja ir laidotuvių trukmė. Ryškiausias pavyzdys yra vokiškos laidotuvės – ten paskutinių palydėtuvių išlaidos yra vienos didžiausių Europoje ir net pasaulyje. Būtent dėl aukštų kainų ir brangiai kainuojančio laiko, kurį gyvieji gali skirti atsisveikinimui su išėjusiaisiais, Vokietijoje velionio šarvojimo vis dažniau apskritai atsisakoma. Mirusieji specialių pagalbinių darbuotojų yra vežami tiesiai į kapines, o artimieji ir draugai laidotuvių dieną tiesiog susirenka kur nors restorane pasidalinti prisiminimais“, – komentuoja B. Polonskis.
„Žaliosios“ arba ekologiškos laidotuvės lietuviams kelia vis didesnį susidomėjimą
Laidojimo ekspertas pastebi, kad vis dažniau išgirsta prašymų atsisveikinimo ceremoniją surengti ekologiškai. Tai reiškia, kad laidojant pasirenkamos biologiškai lengviausiai besiskaidančios medžiagos: niekaip neapdirbti karstai, natūralūs audiniai, minimalus gėlių kiekis. Lietuvoje ši tradicija dar tik įsibėgėja, o Jungtinėse Amerikos Valstijose ekologiškus laidojimo būdus pasirenka vis daugiau žmonių. JAV net veikia per 40 oficialių, aplinkai draugiškų kapinių.
Daugelį lietuvių šokiruotų, kad JAV pasinaudojama ir kitu ekologiškų laidotuvių būdu – artimojo palaikai patalpinami į specialų rutulį, kuris tvirtinama prie rifo vandenyne ir kurio paskirtis – teikti prieglobstį jūros gyvybei.
Velionis gali tapti papuošalu ar į amžiną kelionę būti palydėtas fejerverkų ir trankios muzikos
B. Polonskis pasakoja, kad daugiausia naujų tradicijų parsivežama iš Vakarų, tačiau ir kitose pasaulio šalyse netikėtų pasiūlymų apstu. „Štai JAV, Pietų Korėjoje, Kanadoje, Australijoje, Šveicarijoje kremavimui jau yra sukurta alternatyva: vietoje pelenų patalpinimo į urną, iš jų pagaminami kristalai, kuriuos įteikia artimiesiems. Mirusiojo pelenai specialiu būdu apdorojami, išvalomi, sutaurinami ir stingdomi į kristalus, kurie vėliau paverčiami spalvotais, žėrinčiais karoliukais. Juos artimieji gali panaudoti kaip papuošalus ar laikyti matomoje vietoje namuose, specialiuose induose“, – komentuoja B. Polonskis. Ekspertas teigia, kad kol kas tokių egzotiškų užsakymų dar nėra gavęs, tačiau nuolat domisi naujovėmis ir siekia būti pasirengęs net ir netikėčiausiems klientų norams.
Pasak „Vilniaus laidojimo namų“ vadovo, nors Kinijos tradicijos Lietuvos dar nepasiekė, bet pasidomėti jų laidojimo papročiais tikrai verta. Kinijoje tikima, kad kuo daugiau žmonių ateis atsisveikinti su mirusiuoju, tuo didesnė sėkmė aplankys jo artimuosius ateinančiais metais. Per laidotuves dažnai leidžiami fejerverkai, klausomasi dvasias nubaidančios trankios muzikos, o mirusiajam į karstą dedami artimųjų, draugų laiškai ir palinkėjimai, dovanos. Dažnu atveju, mirusiajam dovanojami pripučiami daiktų maketai – nuo buitinės technikos iki baldų ir prabangių automobilių imitacijų. Artimieji tiki, jog tai padeda ir kitame pasaulyje velioniams jaustis komfortiškai.
Pataria elgtis ekonomiškiau ir praktiškiau
Laidojimo paslaugų daugėja ir žmonės vis dažniau pasitaria su šios srities ekspertais. „Kremuoti palaikus siūlome tais atvejais, kai rūpinamasi ekologiškumu ir ekonomija. Tokiu būdu ne tik sutaupoma vietos, bet taip pat neužteršiamas ir dirvožemis“, – komentuoja B. Polonskis. Vakarų Europoje mirusiųjų kremavimas jau nuo senų laikų yra įprastas laidojimo būdas. Beveik visose Senojo žemyno šalyse kremuojama daugiau kaip pusė mirusiųjų: Suomijoje – 70 proc., Danijoje – 76 proc., Britanijoje – apie 77 proc. Azijos šalyse kremavimas taip pat labai populiarus – Indijoje kremuojama 75 proc., Kinijoje – beveik 50 proc., Nepale – net 95 proc. mirusiųjų. Rekordininke, be abejonės, galima skelbti Japoniją – joje kremuojama net 99,97 proc. visų palikusių gyvųjų pasaulį.
