Lietuvos gyventojai teigia dažniausiai nukenčiantys nuo viešosios tvarkos pažeidimų, turto sugadinimų, asmens duomenų vagysčių ar neapykantos, rodo gyventojų apklausa.
Tuo tarpu oficiali registruotų nusikaltimų statistika rodo, kad žmonės į pareigūnus dažniausiai kreipiasi dėl turtinių nusikaltimų ir smurto artimoje aplinkoje. Šie duomenys buvo pateikti šią savaitę vykusioje diskusijoje, kurioje mokslininkai ir policininkai diskutavo apie realų ir registruotą nusikalstamumą, nusikaltimų latentiškumą ir jį lemiančius veiksnius.
Trečdalis apklaustųjų pareiškė manantys, kad neapykantos kalba buvo susijusi su įsitikinimais ir pažiūromis.
„Dauguma žmonių, manančių, kad jie nukentėjo nuo neapykantos nusikaltimų, nurodė, kad neapykantos motyvas buvo jų įsitikinai ir pažiūros, – BNS sakė Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė. – Tie žmonės yra pakankamai aktyvūs socialiniuose tinkluose arba turi savo nuomonę tam tikrais klausimais. Viena iš prielaidų, kodėl toks didelis skaičius jaučiasi nukentėjęs nuo šios nusikalstamos veikos – jų požiūris į dominuojančią poziciją tam tikrais klausimais“.
Tyrimas buvo atliktas pernai rudenį, kai visuomenėje kilo daug diskusijų dėl kaukių dėvėjimo, galimybių paso ir kitų priemonių.
„Galbūt tie žmonės reiškė savo nuomonę ir sulaukdavo neigiamų atsiliepimų, dėl to jautėsi blogai“, – sakė ministerijos patarėja.
Pasak jos, konkrečiai tyrimas negali patvirtinti, tačiau tai gali būti dalies žmonių reakcija į jų pasisakymus viešojoje erdvėje apie COVID-19 pandemijos valdymo priemones: joms prieštaravę asmenys jautėsi diskriminuojami, o pritariantys Vyriausybės įvestoms pandemijos valdymo priemonėms sulaukdavo vadinamųjų antivakserių neigiamų reakcijų.
„Dominuoja įsitikinimai ir pažiūros, vos keletas žmonių nurodė, kad prieš juos buvo elgtasi netinkamai dėl lyties, tautybės ar seksualinės orientacijos“, – teigė E. Vileikienė.
Labiausiai nukentėjo nuo įžeidinėjimų, duomenų vagysčių, neapykantos
Apklausos duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių nuo nusikaltimų nukentėjo 10 proc., o per pastaruosius dvejus-penkerius metus – 18 proc. respondentų.
Per apklausą žmonės dažniausiai nurodė per paskutiniuosius metus nukentėję nuo viešosios tvarkos pažeidimų, kai viešoje vietoje juos asmeniškai įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius ir gestus; turto sugadinimo ar sunaikinimo; asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje; neapykantos kurstymo. Taip pat sukčiavimo, fizinio smurto, plėšimų, seksualinių nusikaltimų, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis.
Per apklausą nuo viešosios tvarkos pažeidimų nurodė nukentėję 4,5 proc. nuo visų gyventojų ir 43,2 proc. nuo visų nukentėjusiųjų, nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo – 2,6 proc. nuo visų gyventojų ir 25,5 proc. nuo nukentėjusiųjų.
Nuo asmens duomenų vagysčių ar jų neteisėto panaudojimo elektroninėje erdvėje nurodė nukentėję 2,4 proc. nuo visų gyventojų ir 22,8 proc. nuo nukentėjusiųjų.
2,1 proc. gyventojų ir 20,3 proc. nuo nukentėjusiųjų per apklausą nurodė asmeniškai nukentėję nuo neapykantos kurstymo – tai yra viešai skleidžiamos informacijos, kuria tyčiojamasi, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, fiziškai susidoroti dėl seksualinės orientacijos, lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, negalios, amžiaus, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.
Į policiją kreipėsi dėl turtinių, smurtinių nusikaltimų
Į policiją kreipėsi dauguma nukentėjusių nuo vagysčių, plėšimų, turto sunaikinimo ar sugadinimo bei nukentėję nuo fizinio smurto, įskaitant atvejus artimoje aplinkoje.
2021 metais teisėsauga sulaukė 9,9 tūkst. pranešimų apie fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, dažniausiai tai buvo smurto artimoje aplinkoje pasekmės, taip pat sulaukta 8,5 tūkst. pranešimų apie vagystes, užregistruota per 1 tūkst. viešosios tvarkos pažeidimų
Pasak Policijos departamento, į teisėsaugą kreipėsi tik trečdalis nukentėjusių nuo viešosios tvarkos pažeidimų ir nuo neapykantos kurstymo.
„Įdomu tai, kad dalis nukentėjusiųjų kreipėsi į policiją, bet neprisistatė vardu ir pavarde. Vadinasi yra, nors ir nedidelė dalis, žmonių, kurie netinkamai pranešė policijai ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl šis įvykis nebuvo toliau tiriamas“, – nurodo Policijos departamentas.
Nukentėjusieji dažniausiai minėjo šias nepranešimo policijai priežastis: 38 proc. nurodė, kad padaryta žala jiems buvo nereikšminga, 36 proc. nurodė netikintys, kad policija ištirs šį nusikaltimą, 31 proc. netikėjo, kad pažeidėjas bus nubaustas, 23 proc. konfliktą išsprendė be policijos, 12 proc. nepranešė, nes tuo metu nesuprato, kad jų atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, o 10 proc. bijojo keršto iš pažeidėjo, tiek pat nurodė, kad pažeidėjas buvo artimas ar pažįstamas žmogus.
Pagal apklausą, Lietuvoje nuo vagysčių, plėšimų ir turto sunaikinimo dažniau nukenčia vyrai, o moterys – nuo fizinio smurto, taip pat ir artimoje aplinkoje, neapykantos kurstymo, asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.
15-25 metų jaunuoliai dažniausiai nukenčia nuo plėšimų, 26-35 metų nuo asmens duomenų vagysčių elektroninėje erdvėje bei sukčiavimų.
Alytaus ir Kauno gyventojai dažniau nukenčia nuo viešosios tvarkos pažeidimų, Klaipėdos gyventojai – nuo turto sunaikinimo, Vilniaus gyventojai – nuo fizinio smurto.
46-55 metų amžiaus grupėje daugiau nurodę nukentėję nuo turto sunaikinimo ir neapykantos kurstymo.
Nusikaltimų registruojama vis mažiau
Reprezentatyvią gyventojų apklausą 2021 metų rugpjūčio–lapkričio mėnesiai atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausta 5021 respondentų: 3021 tiesioginės apklausos būdu ir 2010 internetinės apklausos būdu.
Visose šalies savivaldybėse buvo apklausti 15-75 metų gyventojai. Tyrimo statistinė paklaida neviršija 1,4 proc. esant 95 proc. patikimumui.
Oficiali statistika rodo, kad kasmet mažiau registruojama nusikalstamų veikų: 2021 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 42,5 tūkst. nusikalstamų veikų, kai 2006 metais jų registruota buvo dvigubai daugiau – per 82 tūkst.
Per du dešimtmečius užregistruotų nusikalstamų veikų Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę. Per 14 metų tyčinių nužudymų sumažėjo 80 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 64 proc., viešosios tvarkos pažeidimų – 72 proc., vagysčių – 80 proc., o plėšimų – net 87 proc.
2006 metais savo gyvenamojoje vietovėje saugūs jautėsi 54 proc. apklaustųjų, tuo metu 2021 metais esantys saugūs nurodė 87 proc.
Prieš 16 metų teigiamai kriminogeninę situaciją savo gyvenamojoje aplinkoje vertino vos 29 proc. apklaustųjų, 2021 metais tokių jau buvo 73 proc.
Gyventojai labiau pasitiki policija (2006 metais ja pasitikėjo 43 proc, apklaustųjų, 2021 metais šis skaičius išaugo iki 83 proc.). Žmonės taip pat labiau pradėjo rūpintis savo turto saugumu – 2006 metais tai nurodė darantys 63 proc. apklaustųjų, pernai – 93 proc.
Autorė Ingrida Steniulienė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
