Virtuvės šefu dirbantis 23 metų Augustinas Bakutis prieš keletą metų ryžosi gyvenimo avantiūrai. Kartu su draugu į kelionę aplink pasaulį išvykęs kaunietis ne tik pakeitė požiūrį į gyvenimą, bet ir kitomis akimis pamatė besikeičiantį Kauną.
Pastaruosius metus nemažą laiko dalį praleidote užsienyje, ką ten veikėte?
Ilgai gyvenau užsienyje besimokindamas ir daug keliavau. Pavyko aplankyti visas Europos šalis, teko pabuvoti ir Azijoje, Irane, Pakistane, Indijoje, Tailande, Nepale ir t.t. O pasiryžimo didelio tam nereikėjo – esu jaunas žmogus, linkęs ieškoti ir judėti į priekį. Siekis kažką keisti, daryti geriau, paskatino leistis į kelionę. Kelionė buvo su tam tikrais sustojimais, pabuvimais mylimose vietose, tačiau viską sudėjus – kelyje praleidau kiek daugiau nei dvejus metus.
Koks jūsų santykis su Kaunu?
Kaunas – mano miestas. Čia gimiau ir užaugau. Turėjau tiek gerų, tiek blogų akimirkų, tačiau tai ir kelia nostalgiją bei prisirišimą. Kauną visuomet mačiau kaip miestą, kuriame noriu, jog augtų mano vaikai, kuriame noriu pasenti. Kauniečiai ypatingi – jie linkę padėti, o kartais net ir eilę užleisti (šypsosi). O kelionė padėjo tiek miestą, tiek pačią Lietuvą labiau įvertinti. Supratau, kiek daug turime aplinkui. Ir džiaugiuosi matydamas, kaip dabar turimi resursai naudojami tikslingai: kuriamos naujos darbo vietos, o nauji projektai nelieka stalčiuose. Kaune matau daug gyvybės, judėjimo, geros trinties – tai geras dalykas.
Kas pasikeitė kol keliavote?
Iki dabar prisimenu, kokį miestą palikau išvykdamas – pilką, su netvarkingomis gatvėmis ir įvairiomis problemomis. Grįžau ne taip ir seniai – prieš gerus keturis mėnesius ir dabar noriu ploti Kaunui už nuostabų darbą, kurį atlieka miestas. Žmonės sako, jog tai dėl naujojo mero. Iš dalies sutinku – Visvaldas Matijošaitis nuostabus žmogus ir įdeda didelį indėlį į mūsų miestą. Tačiau manau, jog tai ne tik jis. Tai visa komanda – nuo valytojos iki patarėjo.
Žinau, jog ne tik aš, tačiau ir kiti gyventojai pastebi mieste vykstančius pasikeitimus ir mes tuo džiaugiamės. Ką pastebėjau kitose šalyse, kurias aplankiau – tai jog stipriausi ir laimingiausi žmonės ten, kur jie vieningi. Kurie žino savo praeitį, kurie pažįsta savo kaimyną, kurie turi daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Vilniaus gimtadienio projektas – tai vienas iš jų. Jis suartino žmonės, miestus. Mus labiau suriš. Juk net įspėjimai, kuomet tvarkomi keliai, gali pakelti nuotaiką – „Kaunas tvarkosi“, „Kaunas švenčia“. Juk skamba nerealiai, tiesa? Dėl tokių mažų dalykų žmonės pradeda mėgautis savo miestu.
Ko palinkėtumėte kauniečiams?
Mano palinkėjimas kauniečiams būtų suprasti, jog mes matome tai, ką norime matyti. Nėra nei vieno dalyko pasaulyje, kuris yra tik blogas arba tik geras. Tad norėčiau pasiūlyti nors dienai į viską žiūrėti iš geros pusės – aš taip darau. Norėčiau palinkėti ieškoti teigiamų pusių ir tai įvertinti. Keliaudamas mačiau mirtį, badą, skurdą, tačiau net ir neigiamuose dalykuose mačiau laimę žmonių akyse. Mes turime išmokti džiaugtis tuo, ką turime šiandien, tam, kad galėtume mėgautis tuo, ką turėsime rytoj. Esame apdovanoti nuostabiais ir protingais žmonėmis aplinkui, gabiais studentais, nuostabia gamta ir geru fiziniu genomu. Taip pat – puikiu oru, puikia kultūra ir palikimu. Kalba. Turime galimybę mąstyti, daryti, stengtis ir kažką keisti. Turime tai, ko neturi didžioji dalis pasaulio.
Juk tiek nedaug metų praėjo nuo nepriklausomybės atgavimo, o mes jau galime lygiuotis su stipriomis Europos šalimis ir negana to, judame toliau, ir esame viena greičiausiai augančių ekonomikų pasaulyje. Ir kuo greičiau mes tai suprasime, tuo greičiau mūsų namus pripildys šypsenos, tuo dažniau šypsosimės nepažįstamiems ir tuo laimingesni jausimės. Laimei pinigų neužtenka – tam reikia visko, kas mus supa. Stengsiuosi uždirbti daugiau, kad galėčiau sumokėti daugiau mokesčių ateities darbams ir tikiuosi, jog ateityje galėsiu suteikti naujų darbo vietų. Kaunas – sveikas organizmas. Ir nors praeityje buvo ligų, dabar matau, jog Kaunas gyvas.
