Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui paskelbus planą prie miesto prijungti 13 Kauno rajono seniūnijų, šių teritorijų gyventojai gavo lankstinukų, kuriuose tvirtinama, kad Kauno rajone gyventi blogai. Vienas iš kaltinimų – neva rajono valdžia nesirūpina vaikais.
Modestas gyvena Vokietijoje
Kauno miesto agitacija, siekianti sumenkinti Kauno rajoną, vyksta įvairiais būdais, ypač jos gausu internete. Viename nacionaliniame portale anoniminis Modestas iš Garliavos skundžiasi, esą jo sūnui sunku patekti į miesto darželį, nes yra registruotas Kauno rajone. Suprask, Modestas ir jo šeima norėtų į Kauną, nes ten viskas daug geriau.
Straipsnį iliustruoja susirūpinusio tėčio ir sūnaus nuotraukos su prierašu: „Vaikas negali lankyti darželio Kaune, kadangi yra registruotas Kauno rajone.“
Kilus įtarimams dėl informacijos patikimumo ir įdėjus abi nuotraukas į Google paiešką, paaiškėjo, kad „skriaudžiamieji“ tėvas ir sūnus su Garliava neturi nieko bendro, o yra populiarių interneto fotoparduotuvių modeliai, gyvenantys kažkokiame Vokietijos miestelyje. Tokių nuotraukų gali nusipirkti bet kas, užsiregistravęs interneto parduotuvėje.
Jolanta auklėja kaimynus
Toliau dar įdomiau. Straipsnio autorius, beje, taip pat neįvardintas, dėl anoniminio Modesto skundo kreipiasi ne į Kauno rajono savivaldybę. Situaciją komentuoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolantos Baltaduonytė, kuri išsijuosusi giria Kauno miesto valdžios darbus ir į šuns dienas deda kaimyninį Kauno rajoną.
Skirtingai nuo Modesto ir jo sūnaus, Jolanta egzistuoja iš tiesų. Tai – V. Matijošaičio komandos narė.
„Šis susirūpinusio Garliavos gyventojo skundas yra dar vienas akivaizdus įrodymas apie Kauno rajone esančias spragas, kuomet neskiriamas pakankamas dėmesys darželinių grupių plėtrai. Tai jau nebe pirmas toks Kauno rajono gyventojų kreipimasis. Būtent dėl to ir pradėta svarstyti galimybė Kauno rajono teritorijas apjungti su Kauno miestu“, – siūlo išeitį J. Baltaduonytė.
Kad būtų įtikinama, valdininkė pažeria skaičių. Jos teigimu, net 5 tūkst. Kauno rajono vaikų lanko Kauno miesto darželius ir tai kasmet Kauno biudžetui kainuoja 10 mln. eurų!
Kosminė aritmetika
Su tokia grėsminga viešojoje erdvėje platinama aritmetika kreipėmės į atsakingus Kauno rajono savivaldybės darbuotojus.
Kauno rajono kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius tvirtino, kad per pastaruosius šešerius metus Kauno rajone užregistruoti 6 747 vaikai iki septynerių metų amžiaus. Teoriškai tiek šiuo metu Kauno rajone galėtų būti darželinukų, jei staiga visi tėvai juos visus, įskaitant ir metų neturinčius, sumanytų leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 3 356 vaikai iš jų nuo šių metų rugsėjo 1 d. jau lanko Kauno rajono darželius, be to, nemažą jų būrį prižiūri auklės, dar 200 lanko privačius darželius.
Ikimokyklinio ugdymo paslaugos visiškai tenkinamos Babtų, Ežerėlio, Kulautuvos, Zapyškio seniūnijose.
„Žinoma, Užliedžiuose, Domeikavoje, Akademijoje, Garliavoje, kitose sparčiai augančiose priemiestinėse gyvenvietėse problema išlieka. Remiantis Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, Kauno miesto darželius lanko ne 5 tūkstančiai, o 350 mažųjų Kauno rajono gyventojų. Beje, rajono darželius taip pat lanko 53 miestiečiai“, – kalbėjo J. Petkevičius.
Vedėjas pabrėžė, kad visą laiką su vaiku, ar jis būtų darželinukas, ar moksleivis, keliauja ir jam skirtų pinigų krepšelis. Tokiu būdu vaikai padeda kurti darbo vietas pedagogams.
Teismas apgynė vaikus
Nesunku sužinoti ir kitą statistiką, kurios Kauno plėtros iniciatorių platinamoje propagandinėje informacijoje nerasite nė su žiburiu. Tačiau interneto svetainėje kaunas.lt skelbiamame laisvų vietų darželiuose žemėlapyje nurodyta, kad šiuo metu Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra 312 laisvų vietų – 132 darželio ir 180 priešmokyklinio ugdymo.
Taigi, mažiausieji Kauno rajono gyventojai galėtų laisvai pretenduoti į šias vietas, nes tai ir numato įstatymas. Ir dėl to jų tėvai neprivalo deklaruoti gyvenamosios vietos Kaune, ko primygtinai reikalauja miesto valdžia.
„Gyvename Europos Sąjungoje, kur veikia laisvo judėjimo principas ir gyventojai turi teisę gauti viešąsias paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Priėmimo į darželius taip pat negali riboti gyvenamosios vietos deklaravimas. Tai dar 2015 m. rugsėjo 11 d. nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija“, – sakė J. Petkevičius.
Vedėjas tvirtino, kad kaimyninės savivaldybės švietimo, transporto ir kitas bendras problemas galėtų kuo puikiausiai spręsti susitarimais ir apgailestavo, kad tam trūksta politinės valios.
Tikslas – perbraižyti žemėlapį
Kauno rajono savivaldybė praėjusių metų liepos 13 d. oficialiu raštu kreipėsi į Kauno miesto merą V. Matijošaitį, kviesdama kartu spręsti darželinukų problemą. Tų pačių metų rugsėjo 9 d. buvo gautas mero atsakymas: „…Jei Kauno rajono savivaldybė skirtų 180 eurų už vieno vaiko ugdymą, Kauno miesto savivaldybė neatmeta galimybės svarstyti klausimą dėl priėmimo Kauno rajono vaikų į Kauno miesto ugdymo įstaigose esančias laisvas vietas“.
Petkevičius tvirtino, kad Kauno rajono savivaldybės atstovai susitiko su tuometiniu Kauno miesto švietimo skyriaus vedėju Virginijumi Mažeika, po to – su administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijole Putriene, tačiau susitarti nepavyko.
„Europoje savivaldybės seniai eina bendradarbiavimo keliu. Tenka tik apgailestauti, kad Kauno miesto vadovai nenori kartu spręsti iškylančių problemų, o jas naudoja kaip spaudimo įrankį. Tikslas – perbraižyti žemėlapį, prijungti naujas teritorijas. Toks karas labiausiai žalingas gyventojams. Ypač nesmagu, kad spekuliuojama vaikais“, – tvirtino J. Petkevičius.
Suvienijo kūdikio kraitelis
Vis dėlto kai ką šiame kare laimi ir gyventojai. Štai vienas pavyzdys. Kauno rajono savivaldybė nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdo socialinę akciją: visoms naujagimių susilaukusioms šeimoms teikia specialią dovaną – kūdikio kraitelį. Per tą laiką 300 eurų vertės kūdikio kraitelius gavo 2 tūkst. 234 mažyliai.
Kauno rajono savivaldybės pavyzdžiu pasekė Šiaulių, Kazlų Rūdos, Ukmergės, Anykščių savivaldybės. Praėjusią savaitę apie sprendimą nuo kitų metų teikti kūdikių kraitelius pranešė ir Kauno miesto savivaldybė.
Per visą akcijos laikotarpį atsiimti kraitelio į Kauno rajono civilinės metrikacijos skyrių ateidavo ne tik Kauno rajono gyventojai, bet ir daug šeimų iš Kauno miesto. „Žmonėms tekdavo aiškinti, kad bent vienas jų turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajone. Tokių „paklydėlių” buvo maždaug 10 proc., todėl džiaugiamės Kauno miesto savivaldybės sprendimu prisidėti prie mūsų iniciatyvos”, – šypsojosi Kauno rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Skirmantė Subačienė.
Steigs šeimos darželius
- Kauno rajono savivaldybėje 2011–2017 m. papildomai sukomplektuotos 72 ugdymo grupės, į kurias priimti 1 382 vaikai. Tai vienas didžiausių skaičių Lietuvoje po Vilniaus miesto.
- Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. įsteigtos 2 papildomos ugdymo grupės, 40 vietų Ilgakiemio mokykloje-darželyje ir Batniavos mokykloje-daugiafunkciame centre.
- Savivaldybės taryba šių metų rugsėjį patvirtino naują šeimos darželio modelį. Ikimokyklinio amžiaus vaikus (ne daugiau kaip 5) bus galima prižiūrėti namuose arba nuomojamose patalpose. Numatyta šių darželių veiklos ir išlaikymo tvarka.
- Rekonstruojami Raudondvario lopšelis-darželis ir Ilgakiemio mokykla-darželis.
- Suplanuota Garliavos lopšelio-darželio „Obelėlė“ rekonstrukcija, Jonučių darželis bus praplėstas, atnaujinus ir rekonstravus senąjį kultūros centrą.
- Kauno rajono savivaldybė planuoja pirkti tris pastatus naujuose kvartaluose ir juose įrengti darželius.
- Priėmimo tvarka į Kauno rajono darželius yra laisva visiems Lietuvos vaikams. Kaip ir numato įstatymas, švietimo įstaigose esant laisvų vietų, prašymus gali pateikti ir tėvai (globėjai), kurių gyvenamoji vieta deklaruota kitoje savivaldybėje.
Nuotr.
Straipsnyje apie Kauno rajono darželius minimi Modestas ir jo sūnus realiai neegzistuoja. Tai – kažkur Vokietijoje gyvenantys interneto fotoparduotuvių modeliai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja J. Baltaduonytė ėmėsi komentuoti neegzistuojančio asmens „skundą“.
