Kauno miesto, kuris 2022 metais yra Europos kultūros sostinė, merija pozityviai vertina Seimo nutarimą, pagal kurį, kaip ironiškai komentavo dalis žiniasklaidos, „šalyje padaugės sostinių”.
Sprendimą komentavo Kauno m. savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas:
„Neabejojame, kad Kauno vardas į mūsų šalies istoriją jau įrašytas dėl tapimo laikinąja sostine tarpukariu ir mūsų miesto modernistinės architektūros, pretenduojančios tapti UNESCO pasaulinio paveldo dalimi. Žinoma, sprendimą Kaunui suteikti Lietuvos istorinės sostinės statusą vertiname pozityviai. Naujasis statusas gali sukurti pridėtinių verčių: didinti miesto matomumą tarp turistų, galbūt ir sulaukti papildomo finansavimo iš Vyriausybės. Tai atitinkamai leistų dar labiau didinti Kauno senamiesčio ir naujamiesčio patrauklumą, prieinamumą tiek gyventojams, tiek ir miesto svečiams.”
Taip jis pasisakė apie Seimo praėjusią savaitę priimtą Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimą kuriuo įteisinamas specialus teritorijos statusas: Lietuvos istorinė sostinė.
„Unikalioms Lietuvos teritorijoms suteikiamas specialus – Lietuvos istorinės sostinės – statusas. Tai būtina siekiant ateities kartoms išsaugoti unikalų kultūros paveldą ir gamtą. Tokį statusą įgyja Kauno senamiestis, Kauno miesto istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai“, – vardijo idėjos autorius, parlamentaras nuo Lietuvos socialdemokratų partijos Kęstutis Vilkauskas.
