Įsivaizduokime, kaip atrodytų viskas, jei trims įžymybėms kliūtų vienu kartu? Kas lauktų trijų viešosios erdvės dalyvių? Kas laimėtojas visoje šioje sumaištyje ir kas nutylima? Kaip atrodytų jie po visko, jei būtų apkaltinti? Lietuvai politinė byla?
Tomas Čyvas
Aktualiame politiniame ir žiniasklaidiniame Lietuvos peizaže aidi trys skirtingi veikėjai – Eglė Samošaitė, Saulius Skvernelis ir Kazys Starkevičius – sudaro savotišką koliažą, kuriame susikerta informacijos formavimas, galios praktika ir ilgametis politinis autoritetas, ūkininko tvirtovė. Jei dabartinai-valdiškai? Tai atrodys, kaip nuotraukoje po kalėjimo. Teismas vėluos galimai.
Viena iš procesų dalyvių veikia viešai pasakojant ir argumentuojant, kitas – svariai ir įtakingai sprendžiant, pasiremiant valstybės aparatu. Trečias – per patirtį, dažnai balansuoja tarp tradicijos ir nuolatinių interpretacijų.
Iš to, ką kol kas žinoma, mažiau aiškių nusikaltimų, daugiau pilkų zonų, mažiau nuosprendžių, daugiau įtarumo kultūros. Sistema, kuri formaliai griežta, praktiškai lieka pasirinktinė: triukšmas dažnai pranoksta teisę, o reputaciniai šešėliai – faktines pasekmes.
Ką tai reiškia politinei ir žiniasklaidinei šalies ateičiai? Nežinia. Tačiau žurnalistės atveju viskas labai svarbu, nes piešiasi tokia sąsaja su kita byla. Teisėjų byla.
Gali būti susiję?
Gali Mat yra žinių, jog sankcionuotų peržiūrų ir pasiklausymų teritorijos būna savavališkai praplečiamos. Bei politinės atsakomybės taip pat, kaip ir parlamentinės kontrolės nebuvmas.
Mat tarnyboms tieiog galimai leidžiama kai kuriose bylose žaisiti „jei labai reikia”.
Tada žmonės klausia: ar tik nesama pilko teisininkų ir politikų bei parankinių rašeivų bendruomenės aspekto. Tamsi ten gauja tuomet. Kodėl tai nedomina socdemų, pykstančių ant GALIMAI tai (pliktą šnio rašiklį) padariusios žurnalistės? Kai tarnybos „teisėtai” seka tuos, kurie tau nepatinka – nematote? Nieko tokio.
Ką mano socdemai – ar galima įrašymo priemones dėti ten, kur nesama sankcijos, jei tai daroma ne prieš juos?
Ko tik negalima pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą? O jei dėliojate vieni prieš kitus? Ir galvokite, atidžiai galvokite… kodėl politikų, lemiančių mūsų mūsų reikalas, galima tik tiek, kiek jie nori, o acdvokato su klientu pasiklausymas – tapo norma? Ką apie tai mano LSDP elitas?
Laukite tęsinio… . Mat tarnybos, kaip turiu pagrindo manyti, elgiasi, kaip ir žurnalistai – chuliganai, labai dažnai. Iš atminties išplaukta informacija ir suvokimas plinta greičizu nei LRT administracijos apmokėti mitingai, norint išsaugoti savo valstybininkiškas subines.
Tad Olekas ir LSDP turėtų atsargiau elgtis su uždarų posėdžių sąžiningo turinio apsauga. Tikrai nutekės visada. Ieškokite viduje – patirties turite. Ir nepamirškiye pasklausti STT. kur kameros netyčia pasimiršta.
