Įsivaizduokime, kaip atrodytų viskas, jei trims įžymybėms kliūtų vienu kartu? Kas lauktų trijų viešosios erdvės dalyvių? Kas laimėtojas visoje šioje sumaištyje ir kas nutylima? Kaip atrodytų jie po visko, jei būtų apkaltinti? Lietuvai politinė byla tampa norma?
Tomas Čyvas
Aktualiame politiniame ir žiniasklaidiniame Lietuvos peizaže aidi trys skirtingi veikėjai – Eglė Samošaitė, Saulius Skvernelis ir Kazys Starkevičius – padėtis sudaro savotišką koliažą, kuriame susikerta informacijos formavimas, galios praktika ir ilgametis politinis autoritetas, ūkininko tvirtovė. Ne dabartinai-valdiškai? Tai atrodys, kaip nuotraukoje po kalėjimo. Teismas vėluos galimai, tad net ikiteisminis kalinimas irgi.
Viena iš procesų dalyvių veikia viešai pasakojant ir argumentuojant, kitas – svariai ir įtakingai sprendžiant, pasiremiant valstybės aparatu. Trečias – per patirtį, dažnai balansuoja tarp tradicijos ir nuolatinių interpretacijų.
Iš to, ką kol kas žinoma, mažiau aiškių nusikaltimų, daugiau pilkų zonų, mažiau nuosprendžių, daugiau įtarumo kultūros. Sistema, kuri formaliai griežta, praktiškai lieka pasirinktinė: triukšmas dažnai pranoksta teisę, o reputaciniai šešėliai – faktines pasekmes.
Ką tai reiškia politinei ir žiniasklaidinei šalies ateičiai? Nežinia. Tačiau žurnalistės atveju viskas labai svarbu, nes piešiasi tokia sąsaja su kita byla. Teisėjų byla.
Gali būti susiję?
Gali. Mat yra žinių, jog sankcionuotų peržiūrų ir pasiklausymų teritorijos būna savavališkai praplečiamos. Teisėjų bylos atveju, pavyzdžiui, buvo galima klausytis ir filmuoti, pagal legalią sankciją, tik vienos advokatų kontoros patalpą, o „visai atstiktinai” žiūrėjo ir gretimas. Mat… labai reikėjo.
Čia prasideda politinės atsakomybės taip pat, kaip ir parlamentinės kontrolės nebuvmo klausimas.
Mat tarnyboms tiesiog galimai leidžiama kai kuriose bylose žaisiti „jei labai reikia”. O žurnalistams?
Tada žmonės klausia: ar tik nesama pilko teisininkų ir politikų bei parankinių rašeivų bendruomenės aspekto. Tamsi ten gauja tuomet. Kodėl tai nedomina socdemų, pykstančių ant GALIMAI tai (paliktą šnio rašiklį) padariusios žurnalistės? Kai tarnybos „teisėtai” seka tuos, kurie tau nepatinka – nematote? Nieko tokio.
Ką mano socdemai – ar galima įrašymo priemones dėti ten, kur nesama sankcijos, jei tai daroma ne prieš juos?
Ko tik negalima pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą? O jei dėliojate vieni prieš kitus? Ir galvokite, atidžiai galvokite… kodėl politikų, lemiančių mūsų mūsų reikalus atveju galima nušviesti tik tiek, kiek jie nori, o advokato su klientu pasiklausymas tapo norma? Ką apie tai mano LSDP elitas?
Laukite tęsinio… . Mat tarnybos, kaip turiu pagrindo manyti, elgiasi, kaip ir žurnalistai – chuliganai – labai dažnai. Iš atminties išplaukta informacija ir suvokimas plinta greičiau nei LRT administracijos apmokėti mitingai, norint išsaugoti savo valstybininkiškas subines.
Tad Olekas ir LSDP turėtų atsargiau elgtis su uždarų posėdžių sąžiningo turinio apsauga. Tikrai nutekės visada. Ieškokite viduje – patirties turite. Ir nepamirškite pasklausti STT – kur kameros netyčia pasimiršta… be sankcijų.
