Koncertų salės gimimas yra ne tik svarbus, tai sakralus reiškinys. Gimdamas jis atsineša savo vardą, kaip svarbiausią vertybę, dėl kurios, dažnai ir pagal nutylėjimą, sutaria visi. Už tai nejauku balsuoti ar rengti varžytuves, lyg klausiant, kas mums svarbiau – Dvarionas ar Čiurlionis? Balsuojame, nes nežinome kas yra svarbiausia. Ir menkai pažįstame save ir savo miesto vertybes. Vardai ir jų istorijos išveda į platų mišką, kuo giliau, tuo daugiau painiavos ir priežasčių klausinėti. Todėl, kad salė ne tik miesto pareiškimas, tai – šalies pareiškimas.
Dauguma šią savaitę publikuotoje viešoje apklausoje, kviečiančioje išrinkti vardą H. ir O. Minkovskių gatvėje netoli Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto iškilsiančiam aukščiausių standartų koncertų centrui, pateiktų pasiūlymų, tai yra – asmenybių, vienaip ar kitaip yra įamžintos. J. Naujalio muzikos gimnazija, A. Kačanausko muzikos mokykla, J. Gruodžio konservatorija, M. K. Petrauskų muziejus. Dauguma šių istorinių Lietuvos muzikai asmenybių gyveno ne vieni, o apsupti gausios, kuriančios, talentingos litvakų bendruomenės, darniai sąveikavo ir neretai šis sugyvenimas padėjo minėtoms asmenybėms iškilti.
Kaune nėra gatvės, lentelės, plytelės, atminimo vietos įamžinti tarpukariu garsiam dirigentui Leibai Hoffmekleriui, Gedimino ordino kavalieriui Moišei Hoffmekleriui, vienam Kauno radiofono įkūrėjų Abraomui Stupeliui. Tai tik kelios pavardės iš daugelio. Galų gale visiems Valstybės teatro orkestrantams, kurių dauguma buvo žydų kilmės. Žydų kilmės pedagogams, kūrusiems pagrindus muzikos mokyklai Kaune. Šis istorijos puslapis, Kauno muzikos praeities pamatas nedalyvauja jokiame Kauno kultūros kontekste. Jis užverstas ir pamirštas.
Ne vienas litvakas tapo visuotine įžymybe: Žąsliuose gimęs, viena kertinių fortepijono meno raidos figūrų Leopoldas Godowskis, Budapešto kvarteto įkūrėjai Misha ir Alexanderis Shneideriai, Kaune gimęs pianistas Vladas Perlemuteris.
Jascha Heifetzas, visų laikų pasaulinio garso smuikininkas, virtuozas, vunderkindas, yra vienas XX amžiaus herojų. Muzikos atlikimas dažnai skirstomas į laiką prieš Heifetzą ir po jo. Įprasta šią asmenybę tapatinti su Vilniumi. Tačiau ir jis nespėja paskui legendą. Vienintelė atminimo lentelė Vilniaus gatvėje žymi Heifetzo pėdsakus. Nesutariama dėl jo gimimo vietos, vilnietiško laikotarpio biografijos faktų. Namo Maironio gatvėje laiptinėje – jame, manoma, vaikystę leido Heifetzas – atminimą įamžino ranka, markeriu, muzikos kritikas iš Kinijos, viešėjęs čia vasarą.
Heifetzo šlovės puslapiai yra gausiai tyrinėti ir studijuoti, pažinti Heifetzo istoriją, reiškia susipažinti su XX amžiaus muzikos istorija. Vis daugiau domimasi ankstyvuoju smuikininko etapu, kuriame yra sąsaja su Kaunu. Pirmasis viešas pasirodymas su orkestru įvyko 1909 m. gegužės 2 d., Kaune. Išlikęs nedidelis liudijimas:
„Mažametis smuikininkas Heifetzas sukėlė tikrą furorą. Jam tik aštuoneri; tai nuo žemės vos matomas, neseniai pradėjęs kalbėti vaikas, o jau drąsiai išeina į sceną ir griežia Mendelssohno koncertą, Sarasates fantaziją „Faustas“. Ir kaip griežia! Stryko štrichas drąsus, mažas strykas teisingai išdėstomas, atlikimas toks muzikalus, jog malonu klausytis. Publika žavėjosi talentingu berniuku ir tik skėsčiojo rankomis, iš kur toks fenomenas atsirado.”
Heifetzo vardo suteikimas koncertų centrui nėra tik formalus aktas. Tai deklaracija, kad gerbiame save ir bendrą praeitį ir lėtai bandome ją prisijaukinti. Pirmoji nauja koncertų salė Lietuvoje, turinti vardą, kurį supranta pasaulis.
Taigi argumentai, kodėl Kauno koncertų centras galėtų būti pavadintas Jaschos Heifetzo vardu:
– Viena kertinių XX a muzikos figūrų, gimusi Lietuvoje
– Pirmasis viešas pasirodymas įvyko Kaune
– Heifetzo, kaip ir kitų litvakų, atminimas nėra deramai įamžintas ir pažintas
– Heifetzo vardas yra puikiai pažįstamas visame pasaulyje, todėl koncertų centras įgytų svarų vertybinį, moralinį ir istorinį krūvį
– Litvakų indelis į Kauno muziką yra milžiniškas, tačiau mažai tiriamas ir nepripažįstamas miesto kultūros dalimi
Balsuoti už Kauno koncertų centro vardą ir siūlyti savo variant galite čia: koncertucentras.kaunas.lt
Julijus Grickevičius
Kaunietis