Kuomet Vita sužinojo, jog laukiasi trečiojo vaikelio, juokavo, – „jis yra mano išsvajotas ir vyro suplanuotas“. Vaikelis buvo labai laukiamas, tačiau po antrojo nėštumo, kuris baigėsi neplanuota cezario pjūvio operacija, moteris baiminosi, ją vis kankino bloga nuojauta, tuo labiau, kad ir nėštumo pradžia buvo komplikuota, nors medikai nieko grėsmingo nematė.
Tačiau apie 18-20 savaitę apsilankius pas medikus Kaune, buvo nustatyta, kad placenta įaugusi į gimdos sieną cezario pjūvio rando srityje. Tuomet ir pradėjo aiškėti, kad moters situacija yra komplikuota.
Tolimoji cezario operacijos komplikacija
„Situacija tikrai buvo sudėtinga: ultragarsinio tyrimo metu buvo diagnozuota placentos pirmeiga, o placentos audinys peraugo gimdos sieną, stebėtas placentos įaugimas ir į šlapimo pūslės sieną“, – prisiminė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Gimdymo skyriaus vadovas prof. Mindaugas Kliučinskas. „Ši klinikinė situacija – tai tolimoji cezario pjūvio operacijos komplikacija, kuomet placenta tvirtinasi pjūvio srityje, sukeldama grėsmes tiek nėščiosios, tiek kūdikio gyvybei. Norisi moterims priminti, kad cezario operacijai atlikti turi būti aiškios medicininės indikacijos, nes tai yra intervencija su savomis rizikomis ir galimomis komplikacijomis.“
Medikai tikėjosi išlaukti iki 36 savaitės ir tuomet planavo operaciją, kurios metu būtų užgimęs kūdikis ir kartu pašalinta moters gimda. Tačiau 35 savaitę moteriai prasidėjęs gausus kraujavimas planus sugriovė. „Vidury nakties su vyru pabudę iš miegų, supratę, kad kažkas labai blogai, iš pradžių nežinojome, ko griebtis“ – pasakojo moteris. „Skambinome pagalbos telefonu ir susisiekėme su Kauno klinikomis. Sutarėme, kad greitosios automobilis mus pasitiks prie Muravos. Visą kelią kalbėjome telefonu su greitosios medikais. Jie jau mūsų laukė, atvykus suteikė visą pagalbą – tuomet tapo ramiau“, – prisiminė Vita.
Prof. M. Kliučinskas atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais, kai nėščioji kraujuoja, būtina kviesti greitąją. „Jei netenkama daug kraujo, kiekviena sekundė tampa svarbi. Būtina užtikrinti nėščiosios hemodinamiką, atstatant netekto kraujo kiekius skysčiais“, – perspėjo prof. M. Kliučinskas.
Pirma tokia operacija Lietuvoje
Vitos atveju iki tol Lietuvoje buvo vienas radikalus gydymas – rizikinga operacija, kurios metu pašalinama gimda ir dalis šlapimo pūslės. Tokių operacijų metu išlieka didelė nukraujavimo grėsmė. Tačiau 2016 metų vasarą Kauno klinikose viešėjęs gydytojas iš Londono St. George ligoninės Edwin Chandraharan pristatė metodiką, kaip tokiais atvejais galima išsaugoti moters gimdą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta tokia operacija, kuri pareikalavo daugiadalykės komandos profesionalaus ir kruopštaus darbo.
„Prieš operaciją Vitai atlikome unikalią procedūrą, kurios metu gydytojas intervencinis radiologas doc. R. S. Kaupas įvedė kateterius su balionėliais į abipuses vidines klubines arterijas, siekiant, kad užgimus naujagimiui būtų sumažinta kraujavimo tikimybė“, – pasakojo prof. M. Kliučinskas.
Operacijos metu dalyvavo gydytojas urologas, trys akušeriai ginekologai, anesteziologas, intervencinis radiologas. Moteris kraujavo, todėl svarbus buvo ir bendradarbiavimas su Kauno klinikų Kraujo centru, kuris tiekė reikiamos grupės kraujo atsargas. Tik šios daugiadalykės komandos profesionalaus ir kruopštaus darbo dėka Vitos istorija turėjo tokią sėkmingą pabaigą“, – kalbėjo prof. M. Kliučinskas.
Po operacijos moteris buvo stebima kas mėnesį dėl galimų komplikacijų. Šiandien, praėjus daugiau nei metams po operacijos ir dukrytės gimimo, Vita jaučiasi puikiai. Per praėjusius metus Kauno klinikoje sėkmingai buvo atliktos dar trys panašios operacijos.
Motinystės pamokos ir psichologinis palaikymas
„Baisiausia buvo nežinia ir suvokimas, kad nuo manęs jau niekas nebepriklauso. Visiškai atsidaviau į medikų rankas, tikėjau jais ir meldžiausi. Labai norėjau pamatyti, kaip auga mano vaikai“, – pasakojo Vita.
„Esu labai dėkinga gydytojui M. Kliučinskui už jo profesionalų darbą, šilumą ir begalinį rūpestį. Taip pat ir visam klinikos personalui. Ypatinga medicinos seserų, akušerių šiluma ir rūpestis padėjo ištverti šį kritinį periodą. Iki šiol pamenu, kaip akušerės man begulint reanimacijoje padėdavo surinkti pirmuosius priešpienio lašelius mano mažylei. Jų pamokyta, pakonsultuota žindau iki šiol. Taip pat aktyviai padedu ir kitoms moterims – kaimynėms, draugėms, kurios prašo patarimo, nepalūžti susidūrus su pirmaisiais žindymo sunkumais. Trečiasis mano vaikas išmokė mane kitokios motinystės – už tai esu dėkinga ne tik savo dukrytei, bet ir Kauno klinikų medikams, akušeriams bei slaugytojams.“
Akušerijos ir ginekologijos klinikos personalas konsultuoja besilaukiančias moteris ir jaunas mamas įvairiais su motinyste susijusiais klausimais. Šiais metais klinikoje taip pat įkurta „Akademija šeimai“, kurioje savanoriškai dirbantys specialistai nuolat kviečia moteris į seminarus ir konsultacijas.
Kauno klinikų informacija, Vitos asmeninio archyvo nuotrauka.
