Kompiuterinės tomografijos tyrimo metu diagnozuota klastinga patologija 60-ies metų kėdainiškei tapo rimtu išbandymu, o išgirsta diagnozė paskatino ieškoti pažangiausių medicinos sprendimų.
Šios paieškos moterį atvedė pas dr. Andrių Pranculį, Kauno klinikų Radiologijos klinikos Intervencinės radiologijos skyriaus vadovą, kuris, siekdamas suvaldyti pavojingą būklę, atliko unikalią minimaliai invazyvią inksto arterijos aneurizmos gydymo procedūrą – ji atlikta per riešo arteriją (radialine prieiga), panaudojant specialų kraujo tėkmę nukreipiantį implantą.
Moteris ilgą laiką lankėsi pas specialistus dėl sekinančių refliukso simptomų, tačiau eilinės patikros metu buvo aptikta tikroji diagnozė – kairiojo inksto arterijos maišinė aneurizma bei kraujagyslės atsisluoksniavimas. „Išgirsta diagnozė mane ne juokais išgąsdino. Tuo metu tai buvo ne tik baisūs, bet ir visiškai nesuprantami žodžiai, už kurių slypėjo didžiulė nežinia“, – dalijasi pacientė.
Inksto arterijos aneurizma – reta ir pavojinga patologija, kuri ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau gali baigtis mirtimi plyšus kraujagyslei. Dr. A. Pranculis aiškina, kad ligai progresuojant kyla masyvaus vidinio kraujavimo, inksto infarkto, trombozės ar sunkiai suvaldomos hipertenzijos rizika. Būtent todėl net ir nedidelės aneurizmos reikalauja preciziško ir savalaikio gydymo.
Išgirsta diagnozė privertė pacientę nedelsiant ieškoti išeities, tačiau kelionė per specialistų kabinetus reikiamo atsakymo nedavė. Nors moteris lankėsi pas ne vieną gydytoją, siūlomi sprendimai jos netenkino: vieni rekomendavo tik stebėjimą, kiti pabrėžė, kad tradicinė operacija tokioje sudėtingoje vietoje būtų itin rizikinga. „Supratau, kad negaliu tiesiog laukti, kol aneurizma plyš, todėl pati pradėjau domėtis, ar egzistuoja pažangesni šios patologijos gydymo būdai. Taip aptikau informaciją apie dr. A. Pranculio taikomą modernią metodiką Kauno klinikose, kuri tapo tuo vieninteliu sprendimu, kurio tiek ilgai ieškojau“, – prisimena kėdainiškė.
Dr. A. Pranculis pažymi, kad iki šiol inksto arterijos aneurizmos dažniausiai buvo gydomos atliekant atvirą chirurginę operaciją arba intervenciją per šlaunies arteriją. „Pažangūs endovaskuliniai metodai leidžia šią praktiką keisti, pirmenybę teikiant srovės nukreipikliui. Tai aukštųjų technologijų implantas, kuris kraujagyslės „neuždaro“, o subtiliai permodeliuoja kraujo tėkmę. Tokiu būdu aneurizma palaipsniui izoliuojama nuo kraujotakos ir pamažu mažėja, kartu pilnai išsaugant arterijos vientisumą bei natūralų organo aprūpinimą krauju“, – pasakoja gydytojas.
Šiandien pacientė šį gydymo kelią vertina ne tik kaip sėkmingą medicininę intervenciją, bet ir kaip asmeninę patirtį su ateities medicina. „Procedūra per riešą man atrodė neįtikėtina: tai, kas dar neseniai buvo neatsiejama nuo sudėtingos operacijos, šiandien išsprendžiama inovatyviomis technologijomis. Tai – ne tiesiog gydymas, o susidūrimas su tikru medicinos progresu, kuris dabar jau yra mūsų realybė“, – teigia moteris.
Gydymas atliekamas dienos stacionare, todėl pacientas gali keltis ir savarankiškai judėti iškart po procedūros ir tą pačią dieną būti išleistas namo. Tai užtikrina itin greitą reabilitaciją bei sugrįžimą į įprastą gyvenimo ritmą. „Po procedūros jaučiausi puikiai, lyg nieko nebūtų įvykę. Atrodė, kad būčiau galėjusi grįžti į darbą jau kitą dieną“, – šypsosi pacientė.
Pasak intervencinės radiologijos specialistų, pacientui tai gali atrodyti kaip nesudėtinga procedūra, tačiau gydytojui tai – aukščiausio lygio technika. Tai darbas milimetrų tikslumu, sudėtinga navigacija inksto arterijoje ir preciziškas implanto įvedimas, reikalaujantis didelės patirties, specializuotos įrangos bei glaudaus komandinio darbo.
Tokio pobūdžio intervencijoms atlikti būtina specifinė medicininė infrastruktūra – modernios angiografinės sistemos bei tarptautinėje praktikoje įgytos žinios. Pasak dr. A. Pranculio, tai nėra standartinis gydymo kelias, su kuriuo medikai susidurtų kasdieninėje praktikoje. „Šiuo metu tokie metodai nėra plačiai taikomi net ir daugelyje didžiųjų Europos medicinos centrų“, – teigia gydytojas.
Kėdainiškė nuoširdžiai dėkoja dr. A. Pranculiui už jo profesionalumą ir drąsą imtis sudėtingų, modernių sprendimų. „Ši patirtis man tapo svarbiausia pamoka – niekada nenuleisti rankų ir pasitikėti tais, kurie medicinos ateitį kuria jau šiandien. Medikai, savo darbu kasdien keičiantys žmonių likimus, yra tikras įkvėpimas ir didžiulė vertybė visai mūsų bendruomenei“, – reziumuoja moteris.
Šis klinikinis atvejis parodė, kad taikomi inovatyvūs sprendimai gali reikšmingai pagerinti sudėtingų kraujagyslių ligų gydymo galimybes. Pažangių technologijų ir dienos stacionaro taikymas leidžia pacientams išvengti didesnės apimties operacijų, užtikrina saugesnį ir greitesnį gydymą bei padeda greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą ritmą.
Kauno klinikų informacija
