Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija pateikė preliminarius duomenis, kad Lietuvoje gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus apie 25 proc. mažesnės nei 2018-ųjų vasarį. Kaune šis skaičius bus dar mažesnis. Kaune, palyginus su 2018 m. vasariu, sąskaitos už šildymui suvartotą šilumą bus apie 28,5 proc. mažesnės.
Šį vasarį vidutinė lauko oro temperatūra Kaune siekė apie + 1,4 0C šilumos. Prieš metus ji buvo apie –5,8 laipsnius šalčio. Dėl šiltesnių orų šį vasarį Kauno daugiabučiuose buvo suvartota apie 26,6 proc. mažiau šilumos nei 2018-ųjų vasario mėnesį. Šilumos kaina taip pat buvo 2,31 proc. mažesnė, todėl galutiniai mokėjimai už šilumą bus apie 28,5 proc. mažesni.
Vidutiniai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą (neskaitant šilumos karštam vandeniui paruošti ir jo temperatūrai palaikyti) 60 kv. metrų ploto bute šių metų vasario mėnesį sudarys apie 52,8 euro su PVM.
Prieš metus dėl vėsesnių orų vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 73,8 euro su PVM.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose už 60 kv. metrų ploto butų šildymą šių metų vasarį vartotojai vidutiniškai mokės apie 31,20 euro su PVM (pernai – apie 43,8 euro su PVM).
Senų blogos būklės daugiabučių gyventojai už tokio paties ploto butų šildymą vidutiniškai mokės apie 54 eurus su PVM (pernai – apie 74,40 euro su PVM)
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda.
Todėl akivaizdu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios taip skiriasi mokėjimai už šildymą, yra pastatų būklės skirtumai. Kuo pastatas blogesnės būklės, kuo prasčiau prižiūrimos jo šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo daugiau gyventojai moka už suvartotą šilumą.
Už tinkamą pastatų priežiūrą atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
kaunoenergija.lt inf.