Nuo Kęstučio gatvės 16b namo sienos į erdvę žvelgia jauna moteris. Greta auga pušys. Tai – žydų literatūros klasikė, poetė, viena žymiausių Izraelio kultūros kūrėjų Lėja Goldberg (g. 1919 m.).
Pieštas L.Goldberg portretas bei jo pristatymas tapo vienu pagrindinių Kaune vykusio „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuoto Istorijų festivalio renginių, o gatvės meno kūrinį šią savaitę apžiūrėjo ir Izraelio ambasadorius Yossi Levy. Žinia apie šį gatvės meno kūrinį plačiai nušviesta ir pasaulio, ypač – Izraelio žiniasklaidoje.
„Ir tai – nieko keisto, nes L.Goldberg Izraelyje yra nepaprastai mylima. Galbūt ją būtų galima prilyginti Salomėjai Nėriai, jei šios poetės kūrybos negožtų tamsus šešėlis. Ją žino visi – nuo eilinio Izraelio taksisto iki akademikų. Nemažai jos eilių yra tapę ir dainomis. Jos atvaizdas yra taip pat ant 100 šekelių kupiūros“, – sakė „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
Gatvės meno piešinį nupiešė menininkas Linas Kaziulionis, o jį lydinčio garso performanso autorius – Patris Židelevičius. Vakaro metu L.Goldberg eiles hebrajiškai skaitė Bella Shirin, lietuviškai – „Kaunas 2022“ programos dalyvis moksleivis Tomas Gumauskas, hebrajišką dainą L.Goldberg eilėmis atliko LSMU studijuojantis izraelietis Shahar Berkovitz. Renginį parėmė Izraelio ambasada Lietuvoje. Pasak D.Citvarienės, ši vieta Kęstučio gatvėje pasirinkta neatsitiktinai – iki 1935 L.Goldberg gyveno Kęstučio g. 18 (šis namas neišliko), o vėliau kartu su mama išvyko į Palestiną.
Pasak D.Citvarienės, L.Goldberg yra geriau žinoma Izraelyje, o ne Lietuvoje. Į lietuvių kalbą išverstą vos keletas jos eilėraščių: „Dar prieš keletą metų ir aš nežinojau, kad L.Goldberg vardas toks svarbus Izraelyje. Vienoje konferencijoje teko susipažinti su poetės kūrybos tyrinėtoja iš Izraelio, kuri atskleidė ne tik poetės reikšmę šiandieniniame Izraelyje, bet ir jos itin tvirtus ryšius su pirmąja gimtine, Lietuvos vaidmenį jos kūryboje.
Per šiuos metus sutikusi daugybę izraeliečių, pamačiau kaip stipriai jie myli šią poetę. Be to, nemažai Izraelio turistų kasmet atvyksta į miestą ieškodami L.Goldberg gyvenimo Kaune pėdsakų. Supratome, kad turime įprasminti poetės atminimą kaip svarbų ir Kauno, ir Izraelio kultūros istorijai“.
Prieš keletą metų, renkant medžiagą knygai apie Kauno žydus, kurią planuojama išleisti šių metų pabaigoje, rengėjams į rankas pateko žemėlapis su aiškiai nurodyta vieta, kur iki 1935 metų gyveno poetė. Tai tapo antruoju akstinu šiam projektui. „Be to, planuodami šį Istorijų festivalį, supratome, kad šiemet jis turi būti kitoks, jo formatas turi prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, mus kaustančios pandemijos. Taip kilo mintis apie gatvės meno kūrinių programą, kaip itin tinkamą pasikeitusiam gyvenimo būdui. Viskas tarsi susidėjo į savo vietas“, – kalbėjo D.Citvarienė.
Tiesa, iš karto nerimą kėlė projektui numatyta vieta – automobilių stovėjimo aikštelės prieigose – dėl savo grubios, dominuojančios architektūros, kiek nedraugiškos aplinkos, tačiau kuo toliau tuo šią vietą labiau sekėsi prisijaukinti. Piešinyje yra ir vienas L.Goldberg kūrinių – eilėraštis „Pušys“ lietuvių ir hebrajų kalbomis.
„Šiame eilėraštyje poetė rašo apie tai, kad yra tarsi pušis, įleidusi šaknis dviejose tėvynėse. Atsisėdusi po pušimi ji prisimena savo pirmąją tėvynę ir kalba apie tai, kad jos širdyje ir Izraelis, ir Lietuva yra vienodai svarbūs. Daugelyje savo kūrinių ji rašo apie Lietuvą, nors dauguma izraeliečių galvoja, kad jie – apie Izraelį. Savo eilėse, kurių dauguma virto populiariomis dainomis, ji kalba ir apie Žaliakalnį, kur nuo Pelėdų kalno žiūrėdama į miestą ieškojo įkvėpimo savo poezijoje“, – pasakojo D.Citvarienė.
Šių metų Istorijų festivalis kauniečiams ir Kauno rajonui dovanojo ir dar du gatvės meno kūrinius. Ant A.Mickevičiaus gatvės namo sienos menininkas Tadas Vincaitis-Plūgas nutapė dviejų žydų kilmės kauniečių – mergaitės Rosian ir jos mamos Gertos Bagriansky – portretus, kurį papildo garsaus jidiš kalba rašusio Hiršo Ošerovičiaus eilės. Menininkas Vytenis Jakas piešia sieną Kačerginėje – meno kūrinys yra inspiruotas autentiškos tarpukario fotografijos, darytos šiame kurorte.
Visi šie kūriniai, inicijuoti „Kaunas 2022“ istorijų festivalio organizatorių, primena kauniečiams ir miesto svečiams apie šiame mieste ir jo prieigose iki Antrojo pasaulinio karo vykusį aktyvų, turtingą ir kūrybingą šio miesto gyventojų gyvenimą, kurį istorija drastiškai nutraukė. Istorijų festivalį organizuoja „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Šiemet jis vyko jau antrąjį kartą.
Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.
Nuotr. A. Aleksandravičiaus
