Rugsėjį šviesų upėje paskandinęs S. Daukanto pėsčiųjų tiltą, Kauno šviesų festivalis grįžta ir nepaleis iki pat Naujųjų metų. Jau nuo penktadienio vakaro įspūdingi šviesos instaliacijos projektai iš tamsos gniaužtų trauks vieną po kito gražiausius miesto pastatus.
Kauno šviesų festivalio iniciatorė Kauno miesto savivaldybė. Įgyvendina – viena iš šviesos instaliacijų pradininkių Lietuvoje „Leggato“ komanda.
Šviesoje maudysis gražiausi pastatai
Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dar vadinama Soboru, Kauno pilis, Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia – vis naujas šviesos ir šešėlių spektaklis kiekvieną lapkričio savaitgalį. O seniausias Lietuvoje, Kauno valstybinis muzikinis teatras, šviesose maudysis nuo gruodžio 1 iki sausio 1 dienos.
„Šie pastatai savaime yra labai gražūs. Mano tikslas, šviesos ir šešėlių žaismu išryškinti jų unikalumą, – pasakoja festivalio šviesų dailininkas Arvydas Gilys – Šviečiant atsiskleidžia vis naujos detalės, išlenda vis gilesni sluoksniai ir gimsta kažkas nauja, nepaprasta.“
Pasiruošimą kiekvienam projektui šviesų dailininkas pradeda likus parai ir iki renginio. Sako, montuojant įrangą ir bandant iš anksto suplanuotą scenarijų kaskart gimstą vis naujos idėjos, netikėti sprendimai. Neretai kūrybinis procesas užsitęsia iki ryto.
„Gatvių valytojai, pirmieji mano žiūrovai, – šypsosi Arvydas. – Dirbi, bandai, degi naujomis idėjomis ir nepastebi, kai pradeda švisti.“
Du mėnesiai šviesos
Jau penktadienio vakarą (lapkričio 10 d.) nušvis Kauno Įgulos bažnyčia. Nepriklausomybės aikštės centre stovintis Soboras dalinamas į keturias plokštumas – besikeičiantys paveikslai pasakos vis naują istoriją. Reginį žiūrovai galės stebėti tamsiu paros matu iki pirmadienio ryto.
„Kiekviena bažnyčios fasado pusė turi atskirus scenarijus. Čia rasite net šešėlių spektaklį, kuriame šoks ją supančių medžių atspindžiai“, – pasakoja A. Genys.
Po savaitės (lapkičio 17– 19 d.) „Leggato“ prožektoriai bus nukreipti į Kauno pilį. Čia dėmesys skiriamas ne tik išorei. Šviesos sklęs pilies fasado plokštumomis ir pasakos slėpiningą istoriją iš tvirtovės vidaus.
„Istorija turi dvelkti paslaptimi. Ekspresijos pridės dangų raižysiančios prožektorių šviesos. Su naujos kartos technika net esant rūkui ar lyjant šviesos kyla iki debesų“, – sako šviesų dailininkas.
Paskutinįjį lapkričio savaitgalį į šviesas bus panardinta Jėzuitų bažnyčia Rotušės aikštėje, o nuo gruodžio pirmosios kiekvieną vakarą iki Naujųjų švies Kauno muzikinis teatras.
Dailininkas, nuginklavęs sovietinę armiją
Pasak projekto autorių, festivaliui bus panaudota keli šimtai inovatyvių, drėgmei ir šalčiui atsparių apšvietimo prietaisų. Įmantrios projekcijų formos bus kuriamos su specialiais filtrais, vadinamais „gobais“. Visas apšvietimas valdomas modernia, skaitmenine sistema.
„Šiandien menininko fantaziją riboja tik projekto biudžetas. Turime tiek įrangos, kad galime įgyvendinti ambicingiausius sprendimus. Net juokas ima prisiminus karjeros pradžią“, – šypsosi A. Genys.
Su šviesa Arvydas pradėjo dirbti sovietmečiu. Tuo metu sako nebuvę nieko, džiaugdavaisi nugvelbęs porą teatrinių prožektorių. Kadaise legendinių roko grupių „Rondo“ ir „Hiperbolės“ koncertų apšvietimą kūręs šviesų dailininkas prisimena ardęs net tankus.
„Su draugais juokaujame, kad man priklauso medalis už sovietinės armijos nuginklavimą, – juokiasi A. Genys. – Buvau girdėjęs, kad Ala Pugačiova koncertams naudoja lėktuvų lempas. Aš ėmiausi tankų. Esu išardęs jų apie keturis šimtus. Būtumėt matę kokius tuo metu šou kurdavome, žmonės likdavo be amo.“
Šviesos virusas Kaune
Kauno šviesų festivalis – ne pirmas „Leggato“ projektas. Pernai renginių organizavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas teikianti bendrovė iniciavo festivalį „Spalvotas Kaunas“. Jo metu šviesos instaliacijos buvo kuriamos UNESCO paveldui priskiriamiems Kauno modernizmo architektūros pastatams.
„Šviesos instaliacijų idėjos ištakos – prieš trejus metus žaismingai apšviestas Soboras. Ši spontaniškai gimusi idėja sulaukė itin didelio susidomėjimo. Vėliau sekė projektai tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, Kėdainiuose ir kituose miestuose“, – prisimena „Leggato“ šviesos projektų vadovas Paulius Banevičius.
„Leggato“ komanda šviesos instaliacijos projektus kuria ir įsimintinų ar tragiškų įvykių kontekste. Pavyzdžiui Prisikėlimo bažnyčia kasmet nusidažo trispalvės spalvomis, po teroristų išpuolių švietė – Prancūzijos, o po Krymo aneksijos – Ukrainos vėliavos spalvomis. „Švenčiame ir Gruzijos nepriklausomybės dieną“, – šypsodamasis priduria P. Banevičius.
Didžiulio populiarumo sulaukę šviesų projektai traukia ir naujus kūrėjus. Kauno technologijos universitetas (KTU) šį penktadienį pristato interaktyvų šviečiantį paveikslą „Dadaistinė Mona Liza XXI amžiuje“.
„Šis kūrinys nutapytas, išgaunant 3D efektą. KTU Moną Lizą puošia specialūs akiniai, pagaminti iš apšvietimo sistemos vamzdelių, todėl piešinys yra apšviestas. Moderniuose akiniuose yra įmontuota kamera, kuri fotografuoja piešinio lankytojus. Išsprendus įvairius matematinius uždavinius, suteikiama galimybė mobiliuoju telefonu pasirinkti ir pakeisti Monos Lizos akinių spalvą“, – pasakoja Karolina Skersytė, KTU Rinkodaros projektų vadovė.
