Remiantis statistika, per artimuosius dvidešimt metų vėžio sergamumui didėjant iki 70 procentų, vienai iš trijų moterų ir vienam iš dviejų vyrų bus diagnozuota onkologinė liga. Pasaulyje kyla nerimas dėl vis jausnesnių pacientų, išgirstančių vėžio diagnozę. Priklausomai nuo šalies ir jos kultūrinių ypatumų iki 80 proc. sergančiųjų vėžiu naudojasi viena ar keliomis papildomomis priemonėmis, siekdami patys aktyviai prisidėti prie savo gydymo, norėdami sumažinti pašalinius reiškinius, pagerinti gyvenimo kokybę. Lietuvoje apie papildomą pagalbą sau sergant onkologinėmis ligomis vis dar per mažai kalbama, nors sergamumu neatsiliekame nuo pasaulio.
Integracinės onkologijos centro kūrėja Dainora Mačiulienė teigia – Pasaulio sveikatos organizacija mediciną vertina kaip holistinę pagalbą sergančiajam – gydomas žmogus kaip visuma, atsižvelgiant į kiekvieno individualias dvasines, emocines, fizines ir socialines problemas. Tai ypatingai svarbu onkologijoje, kurios diagnozę psichologijos specialistai priskiria vienam iš didžiausių gyvenimo iššūkių, dažniausiai lydimą ilgalaikiu nerimu, panika, stresu, pykčiu. Susikaupusios emocijos, neužduoti klausimai ar negauti atsakymai, nežinomybė dėl ateities neretai ne tik reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, bet ir turi neigiamos įtakos gydymo rezultatams.
Mokslininkai teigia, kad moterys, gydymo laikotarpiu neturėjusios papildomos pagalbos, neretai savo ar partnerio noru nutraukia ilgalaikius santykius, o tai ilgainiui nulemia dažnesnius guldymus į ligoninę ir čia praleidžiamas ilgesnis dienų skaičius, pacientės rečiau įtraukiamos į klinikinius tyrimus dėl blogesnės sveikatos būklės, dažniau serga depresija.
Daugiau nei prieš dešimt metų, 2003 metais, papildomų priemonių vartojimo naudą pastebėjo Jungtinių Amerikos Valstijų onkologai, kurie ėmėsi iniciatyvos parengti moksliniais tyrimais grįstas rekomendacijas apie veiksmingas priemones kelionėje per vėžį. Taip įsteigta pirmoji pasaulyje Integracinės onkologijos asociacija (Society of Integrative Oncology), kurios misija – vystyti šių priemonių rekomendacijų rengimą ir skatinti įtraukti jas į klinikinę praktiką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad papildomos medicinos priemonės skiriamos greta standartinio, pagrindinio gydymo, siekiant sumažinti ligos ir gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, pagerinti bendrą gyvenimo kokybę, užtikrinti visapusišką paramą ir pagalbą bet kuriuo vėžio gydymo etapu ar ilgalaikio stebėjimo laikotarpiu. Šioms priemonėms literatūroje priskiriama apie 200 įvairių intervencijų – meditacija, elgesio terapijos, streso valdymo metodikos, onkologinis masažas, joga, fizinio aktyvumo užsiėmimai, maisto papildai, mitybos rekomendacijos, dailės terapijos ir kita.
Apie papildomų priemonių vartojimo paplitimą Lietuvoje tarp onkologinių pacientų duomenų neturėta, todėl 2019 metais pradėtas tyrimas siekiant išsiaiškinti apie Lietuvos pacientų požiūrį į pagalbą sau ir kokiomis priemonėmis siekia prisidėti prie gydymo. Tačiau ir iki tyrimo rezultatų gydytojai savo klinikinėje praktikoje pastebi, kad pacientai papildomos pagalbos ieško internetiniuose portaluose ir skelbimuose, neretai pasirenka priemones, pristatomas kaip stebuklingų galių turinčias, tačiau neretai nieko bendro neturinčiomis su saugumu, patikimumu, veiksmingumu. Tokių priemonių naudojimas ne tik kad visiškai žalingas pinigų švaistymas, bet žmogus rizikuoja savo sveikata ir neigiamu poveikiu gydymui.
Dainora Mačiulienė, chemoterapinės onkologijos gydytoja-rezidentė, teigia, supratusi, kad trūksta informacijos ir pagalbos apie papildomas priemones susidūrusiems su vėžio diagnozę pacientams ir jų artimiesiems, pradėjo gilintis į integracinės onkologijos praktiką pasaulyje. Dainora teigia, susižavėjusi kiek daug pasaulyje yra sukurta galimybių visiems, norintiems aktyviai įsitraukti į savo ligos gydymą, ieškantiems specializuotos pagalbos visuose ligos etapuose – tiek aktyvaus gydymo metu, gaunant chemoterapiją ar spindulinę terapiją, tiek pacientams, įtrauktiems į ilgalaikes stebėsenos programas. Baigus gydymą, pacientai vis rečiau lankosi pas gydytojus, konsultacijų laikas neretai trumpėja, apsiriboja esminiais, su ligos eigos stebėjimu susijusiais momentais, todėl lieka daug neįvardintų ir neišspręstų individualių problemų, kurias pacientai imasi spręsti savarankiškai. Svarbu ir tai, kad integracinė onkologija ir jos priemonės remiasi holistiniu medicinos požiūriu – taigi į gydymo ir sveikatinimo planą aktyviai įtraukiami artimieji, kurie susiduria su kitais, tačiau ne mažesniais iššūkiais, ilgalaikiu nuovargiu, stresu, fiziniu pasyvumu, todėl neabejotinai pagalba reikalinga ir jiems.
Integracinės onkologijos Lietuvoja vystytoja Dainora susižavėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose organizuojama daugiadisciplinine konferencija-dienos mokymais, skirtais pacientams ir jų artimiesiems, draugams, kurių metu aptariami patys netikėčiausi, tačiau be galo reikšmingi klausimai apie pagalbą sau. Bendradarbiaudama su šios konferencijos organizatoriais, pirmą kartą Lietuvoje visi esantys kelionėje per vėžį, turės galimybę dalyvauti tokiuose mokymuose ir rugsėjo mėnesį Kaune. Įvairių sričių specialistai, sutelkę savo žinias ir patirtį, susiburs į didelę bendruomenę „Laikas padėti sau“ ir taip pažymės Integracinės onkologijos pirmuosius žingsnius Lietuvoje. Visą informaciją apie renginį galite rasti Integracinės onkologijos centro tinklalapyje.
