Neišglostyti tekstai ir rašiniai sutinka skaitytoją, kai rašančio pasaulį pasiglemžia nerimo banga.
Veikloje būta sustingimo, kelių žingsnių atgal, miegas vis išbudina ir neleidžia nugrimzti į ramų poilsį, išorė kelia susierzinimą ir rankos nusvyra prieš bet kokį daugiau jėgų reikalaujantį veiksmą.
Savęs suvokimas kažkur pasitraukia ir viršų ima neramios mintys.
Atiduoti, regis, nebėra ką, o duoti vis prašoma. Gal net labiau sau iš savęs.
Tomis akimirkomis gerai nepabėgti nuo savęs, savo kūno, savo širdies, savo sielos. Užklimpus į pelkes jos ima mokyti.
Kad ir kaip nelengva išbūti – kviečiu sustoti.
Ko šią akimirką prašo kūnas? Ar ramybe ir šiluma jį liūliuosi? Ar suteiksi postūmį bėgti tvirtu žingsniu per ryto rūką?
Kartu paklausk, ką pasakytų širdis. Kur jos didžiausias noras ir džiaugsmas? Ar dabartinė sustojimo akimirka ją maitina, ar ji prašyte prašo meilės?
Nepamiršk įsiklausyti į sielą. Kur link ji tave veda? Kuria tau patirtis, kad geriau girdėtum povandeninius dūžius. Jie neregimi plika akimi ar bėgant kasdienos keliu.
Kviečiu išbūti sustojimo akimirkas kai jos ateina. Kviečiu atrasti savo ramstį, prašyti pagalbos, kada reikia ir pasikliauti savimi.
Balansas išlieka šviesoje ir sutemose. Tegul jos būna intensyvios iki pačios širdies.
Autorius: Asta Bajarūnaitė (Invictus Way)
Keli patarimai
Jei tave įsuko nerimąstinga būsena, kai mintys neša nuo dabarties ir neledžia pajusti patirties, kai tave įtraukia aplinka ir veja bėgti su ja, verta sustoti ir nuo realybės atsiriboti.
Kelioms dienoms. Kokybiškai. 3-4 dienas kuo galima mažiau realybės, t.y., sąlygotumų kasdienybėje, kuo mažiau išorinių dirgiklių, kuo mažiau kalbų į realybę sugrąžinančių.
Mažiau ir maisto, mažiau informacijos, mažiau ir veiksmo.
Ir leisti pajusti tai kas vyksta šiuo metu. Ką jauti, ką suvoki, kas nori būti išreikšta šioje akimirkoje.
Priimti tai be vertinimo ir sureikšminimo.
Pamatysi, jog nerimas egzistuoja tik tada, kai neleidi sau jausti dabarties, ir veikti iš šio momento taško atspirties.
“Tu turi rasti savo vietą, specialiai pasirinktu laiku, kur nežinai ką rašė šį rytą laikraštyje, nežinai kas tavo draugai, nežinai kam ką skolingas esi, ar kas skolingi tau. Tai vieta, kurioje gali patirti ir atskleisti kas tu esi ar kas gali būti. Tai vieta, kurioje kūrybiškai atrandi save. Pradžioje, gali pastebėti, jog niekas nevyksta. Tačiau, jei turi šventą vietą ir ja naudojiesi, kažkas galiausiai atsitiks.” – Joseph Campbell
Praktikuok. Klausk savęs. Kur esi? Ką veiki? Ką tu jauti? Ar tai tiesa? O gal visa kančia tik vaizduotėje?
